EK atstovai žada ieškoti sprendimų dėl ES paramos kritinės infrastruktūros apsaugai Pereiti į pagrindinį turinį

EK atstovai žada ieškoti sprendimų dėl ES paramos kritinės infrastruktūros apsaugai

2025-02-09 16:51
Giedrius Gaidamavičius (BNS) inf.

Už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Danas Jorgensenas bei už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius žada, kad bus ieškoma sprendimų dėl Europos Sąjungos (ES) paramos kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai kitame europinės paramos etape nuo 2028-ųjų.

„Akivaizdu, kad tai irgi yra labai svarbus klausimas dėl finansavimo (infrastruktūros apsaugai – BNS). Jis bus vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų, kurį aptarsime artėjančiai ES daugiametei finansinei programai, tačiau dar per anksti kalbėti, kaip baigsis šios diskusijos ir derybos. Bet sakyčiau, kad bet kuris Europos politikas sutiks su manimi, kad tai labai svarbu mūsų saugumui“, – sekmadienį Vilniuje „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centre žurnalistams sakė D. Jorgensenas.

Už gynybą ir kosmosą EK atsakingas A. Kubilius pabrėžė, jog saugumas ir gynyba bus pagrindiniai šios Komisijos prioritetai.

„Neabejotinai turime pasirūpinti šios infrastruktūros saugumu. Ir, žinoma, tam reikės tinkamo finansavimo. Kitas finansinės programos etapas jau pradedamas oficialiai svarstyti, tačiau jis prasidės tik 2028 metais. Mes rasime papildomų pinigų, tai yra platesnė diskusija apie gynybą. Ieškome tam tikrų galimybių, bet neabejotinai ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga yra mūsų pasirengimo visos Europos žemyno gynybai dalis“, – sakė  A. Kubilius.

Už energetiką ir būstą atsakingas EK narys D. Jorgensenas teigė, kad saugant ES kritinę infrastruktūrą būtinas didesnis bendradarbiavimas tarp Bendrijos narių bei NATO parama.

„Europoje visiems aišku, kad mūsų energetinė infrastruktūra yra platesnio saugumo dalis. Deja, taip pat yra aišku, kad ji yra pavojuje. Galiu patikinti, kad Komisija siekia užtikrinti, kad įveiktume šią grėsmę“, – sakė D. Jorgensenas.

Apie tai, jog Lietuva sieks, kad būsimame 2028–2034 metų ES biudžete būtų skirtas finansavimas kalbelių Baltijos jūroje apsaugai anksčiau sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ramūnas Dilba.

Sausį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kartu Latvijos ir Estijos už energetiką atsakingais ministrais pasirašė bendrą kreipimąsi energetiką kuruojančiam eurokomisarui, kuriame informavo EK apie būtinybę stiprinti infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugą.

Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra