Į sankcijų paketą, kuriam turi vienbalsiai pritarti Europos Sąjungos šalys, taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama neleisti Rusijai apeiti naftos kainų viršutinės ribos.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija surengė plataus masto invaziją į Ukrainą, 27 šalių blokas jau įvedė 11 sankcijų Rusijai paketų, įskaitant priemones pagrindiniam naftos ir dujų eksportui.

Sankcijos pakenkė Rusijos ekonomikai, tačiau jos neparalyžiavo, o Kremlius vis dar sugeba masiškai didinti savo karines išlaidas.

Naujausiomis priemonėmis siekiama dar labiau apriboti lėšas, plūstančias į Rusijos karo iždą, nukreipiant sankcijas į pelningą deimantų eksportą, kurio vertė prieš karą siekė apie 4 mlrd. dolerių (3,7 mlrd. eurų) per metus.

ES draudimas būtų taikomas natūraliems ir sintetiniams deimantams bei juvelyriniams dirbiniams nuo 2024 metų pradžios, o rusiškiems deimantams, apdirbtiems trečiosiose šalyse, – nuo kitų metų rugsėjo.

Draudimas importuoti deimantus yra platesnės Didžiojo septyneto (G-7) programos, kuria siekiama sukurti rusiškų brangakmenių atsekamumo sistemą, dalis.

Į sąrašus siūloma įtraukti Rusijos kariuomenės, gynybos ir IT sektorių veikėjus, taip pat kitus svarbius ekonominius subjektus.

ES narė Belgija, kurioje yra didžiausia pasaulyje prekybos deimantais rinka, ilgai blokavo draudimą brangakmeniams, kol nebus parengtas G-7 planas, baimindamasi, kad ši veikla tiesiog persikels kitur.

Plečiamas juodasis sąrašas

Be kitų priemonių, naujomis sankcijomis numatoma uždrausti iš Rusijos importuoti suskystintas naftos dujas propaną ir butaną.

Šios kuro dujos paprastai naudojamos šildymo prietaisams ir maisto gaminimo įrangai.

Europos Komisija taip pat nori stengtis pasiekti, kad Kremliui būtų sunkiau apeiti G-7 nustatytą naftos kainų viršutinę ribą, geriau sekdama slaptus pervežimus jūroje ir apsunkindama galimybę tanklaiviais gabenti rusišką naftą.

Bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškime patvirtino, kad pasiūlymas dėl naujų sankcijų Maskvai ES valstybėms narėms buvo pateiktas antradienio vakarą.

Jis teigė, kad Briuselis siekia, jog 120 asmenų ir subjektų būtų įtraukti į juodąjį sąrašą, apimantį draudimą išduoti vizas ir turto įšaldymą.

„Į sąrašus siūloma įtraukti Rusijos kariuomenės, gynybos ir IT sektorių veikėjus, taip pat kitus svarbius ekonominius subjektus“, – sakė J. Borrellis.

Be to, yra pareigūnų, dalyvaujančių priverstiniame Ukrainos vaikų „perauklėjime“, atsakingų už „vadinamųjų rinkimų organizavimą“ Maskvos užgrobtose teritorijose, ir propagandistų, sakė jis.

Diplomatai teigia, kad penktadienį ES valstybių narių ambasadoriai surengs pirmąjį diskusijų dėl sankcijų raundą.