Kas laukia toliau ir kaip tai gali atsiliepti valstybėms bei eiliniams gyventojams, kalbėjo „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

– Šimkau, kas vyksta pasaulio rinkose ir akcijų biržose?

– Vyksta šioks toks išsipardavimas, reaguojant į naujas geopolitines realijas. Matome, kad rinkos savo piką pasiekė turbūt sausio viduryje, kai vyravo dar tokia euforija dėl lūkesčių, kad D. Trumpo administracija bus labai palanki verslui – mažesni mokesčiai, mažesni reguliavimai. Nuo sausio vidurio einame į tokią vietą, kur vis giliau ateina supratimas, kad D. Trumpas, žadėjęs muitus, nemelavo. Pradžioje turėjome salves Meksikai ir Kanadai, savo didžiausioms prekybos partnerėms, vėliau buvo padidinti muitai 10 proc. Kinijai. Dabar matome, kad per „Išsilaisvinimo dieną“ buvo paskelbti muitai praktiškai visoms prekybos partnerėms. Rinkos vertina, kad tai yra blogesnis scenarijus nei tie, kuriuos paišė „Wall Street“. Atitinkamai koreguojasi ekonominės realijos, matomos prastesnės augimo perspektyvos, visų pirma, JAV, bet ir likusiose eksportuojančiose pasaulio šalyse. Matoma rizika, kad JAV bus aukštesnė infliacija, o likusiame pasaulyje, kuris konkuruos dėl rinkų, turėsime ir defliacinę jėgą.

Matome, kad krenta naftos kainos, lūkesčiai dėl pelnų, ekonomikos augimo. Tai atsispindi ir akcijų biržose, labiausiai turbūt kenčia Azijos rinka, kuriai buvo pritaikyti didžiausi muitai. Taip pat Vietnamas, kuris didele dalimi eksportuoja į JAV. Europoje rinkos krenta pakankamai giliai, bet santykinė Europos vizija atrodo šiek tiek geresnė. Penktadienio popietę matėme, kad Kinija atsakė pakankamai aštriai į muitus, padidindama juos 34 proc. Tai paskatino antrą išsipardavimo bangą, kuri tęsiasi pirmadienį, atsidarius rinkoms. Visi laukia, koks bus Europos Sąjungos atsakas – ar noras derėtis, ar noras eiti į konfrontaciją.

LNK stop kadras.

– Iš principo visi tie kritimai ir akcijų čiuožimai, pigimai yra susiję su tuo, kas buvo paskelbta D. Trumpo praėjusią savaitę.

– Taip, tai yra visiškai ta pati istorija, tik klausimas, kaip ji vystosi toliau. Galų gale, kiek rinkos įsisąmonina, kas čia įvyko, kokio masto žala. Pirminė reakcija yra labiau nuojautos, o po to vyksta skaičiavimai, scenarijų dėliojimai ir vertinimai, ar Trumpas atsitrauks, ar bus eskalacija – akis už akį.

– Trumpas muitus paskelbė ketvirtadienį.

– Trečiadienį JAV laiku.

– Sakote, kad penktadienį sureagavo Kinija. Dabar sniego gniūžtės efektas yra nuriedėjęs ar dar tik pradeda riedėti ir galime matyti dar pigesnes akcijas?

– Turbūt matysime bent tarpinę stabilizaciją poros savaičių bėgyje. Vėlgi, priklausys nuo to, kokios naujienos bus toliau. Šiandien jau matome, kad „X“ platformoje ilgas paklodes rašo Trumpo šalininkai iš „Wall Street“, kad buvo persistengta. Panašu, kad Trumpo aplinka nėra patenkinta rezultatais, kuriuos pasiekė.

LNK stop kadras.

– Matyt, jų akcijos irgi gerokai nukritusios.

– Taip, „Wall Street“ pradeda kribžėti. Pirmos kadencijos metu Trumpui buvo svarbu akcijų rinkų rezultatai, iki šiol nebuvo svarbu, bet kai per kelias savaites akcijos 15 proc. pasikoreguoja, turbūt net ir JAV administracijai turėtų rūpėti ir galbūt tai išprovokuos kažkokį atsitraukimą arba sėdimą prie derybų stalo su pagrindiniais prekybos partneriais. Ta viltis lieka. Labai priklausys nuo to, kokį atsakymą pateiks Europos Sąjunga – ar tai bus noras eiti į konfrontaciją, ar derybinį kelią.

– Ką šis akcijų kritimas reiškia investuotojams ir visai pasaulio ekonomikai?

– Labai priklauso nuo to, koks yra investuotojas. Pasaulio ekonomikai tai reiškia, kad labai stipriai persibraižo tiekimo grandinės. Tokie verslo modeliai kaip „Nike“ kompanijos, kurie veikia didžiąja dalimi Pietryčių Azijoje ir importuoja į JAV, nebeturi prasmės. Taip pat „iPhone“ gamyba, kurių didžioji dalis yra gaminama ir surenkama Azijoje bei parduodama išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Tas „iPhone“ pabrangsta 2–3 kartus, prie tokių pritaikytų muitų. Labai daug verslo modelių netenka prasmės, o realiai per tokį rinkiminį periodą, 2–4 metų, kokį turime JAV, užauginti tokią pramonę, kuri galėtų pakeisti tarptautinę prekybą, yra neįmanoma.

– Ar teisingai suprantu, kad šiuo atveju blogai bus pačioms JAV, kadangi viskas pabrangs? Bet taip pat blogai toms trečiosioms rinkoms, kur viskas buvo gaminama, nes nebebus užsakymų iš JAV?

– Taip, tai yra abipusė žala. Tačiau bent šiuo metu didelė dalis yra vertinimų, kad pačioms JAV efektas tiek augimui, tiek infliacijai bus blogesnis.

LNK stop kadras.

– Iš kitos pusės – galbūt tai kažkam išeis į naudą, atpigs degalai?

– Taip, nafta puikiai reaguoja žemyn... Skaičiuojama, kad Europai efektas bus defliacinis, bet jis irgi yra su papildomomis rizikomis, nes visos prekės iš Europos, kurios neras savo kelio į Jungtines Valstijas, likusiame pasaulyje turės ieškoti pirkėjo. Likęs pasaulis didžiąja dalimi yra Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga, Australija. Turbūt turėsime prekių pigiau, bet tai irgi kėsinsis į darbo vietas Europoje, nes bus padidėjusi konkurencija.

– Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad negalėjo numatyti rinkų reakcijos, ir pridūrė, jog kartais tenka išgerti vaistų, kad pagytum. Taip jis kalbėjo apie rinkos griūtį, dėl kurios bendrovių vertė sumažėjo trilijonais dolerių. Ar tikrai to nebuvo galima numatyti ir kokie čia vaistai galėtų padėti?

– Buvo galima numatyti. Galbūt didelė dalis reakcijos aštrumo ir yra dėl to, kiek nedaug analizės buvo įdėta į šiuos sprendimus. Sklandė daug anekdotų, kokia paprasta formulė buvo pritaikyta išrenkant muitus. Rinkoms atrodo nerimtai, kaip administracija priima tokio masto sprendimus. Manau, kad jie tikėjosi ne tokio masto neigiamos reakcijos. Kalbama, kad galbūt tikslas yra išprovokuoti tam tikrą rinkų reakciją, kad sumažėtų skolinimosi kaina JAV. Tam, kad jie galėtų pigiau refinansuoti JAV skolą. Tokia kaip chemoterapija nuo skolos... Kita problema yra ta, kad investuotojai ir analitikai nemato galutinio tikslo, ko norima pasiekti tais muitais. Atrodo, kad yra daug skirtingų tikslų ir jie konfliktuoja tarpusavyje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu Europa įveda atsakomuosius muitus, ką padarė Kinija, koks tada yra scenarijus?

– Gali būti dvi mąstymo kryptys. Viena – atsakyti stipriai, greitai, tvirtai ir skaudžiai tam, kad priversti JAV sėsti prie stalo. Antra – parodyti nuolankumą, atsakyti simboliškai, ištiesiant alyvmedžio šakelę ir taikantis. Apie muitus viskiui yra kalbama, kad galbūt reikėtų šiek tiek atidėti, parodant taikymosi ženklą. Kiti kalba apie smogimą į tikrai skaudžias vietas – būtent JAV paslaugų sektorių. JAV taikosi į prekes, bet labai mažai jų eksportuoja, atsakant į prekes, nepadarysime labai daug žalos JAV. Nusitaikant į jų paslaugų sektorių, technologijų milžines, Europa galėtų suduoti skaudesnį smūgį.

– Kiek realu, kad Jungtinės Valstijos atsitrauks nuo savo sprendimo, pamačiusios, kas vyksta?

– Pakankamai realu vien iš to, kas buvo minėta – artėja midtermai. Ir respublikonų senatoriai, ir kongresmenai norės būti perrinkti. Matome disidentų, kad kažkokios rezoliucijos pasirodo Kongrese... Atsiranda balsų, norinčių pažaboti Trumpą, mato, kad jie degina savo politinį kapitalą. Čia turbūt yra svarbiausias disciplinuojantis veiksnys, kuris šių dviejų metų lange turėtų priversti JAV administraciją.

– „Teslos“ savininkas Elonas Muskas jau sako, norintis, kad tarp Šiaurės Amerikos ir Europos būtų laisvosios prekybos zona.

– Tai yra vienas iš šį savaitgalį pasirodžiusių disidentinių balsų, kur mato neigiamą įtaką savo interesams ir tai, kad galbūt nuėjo per toli.