Apie Davose vykusio Pasaulio ekonomikos forumo atgarsius „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pasakojo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, dr. Nerijus Mačiulis.
– Ar visa ši informacija neatrodo per stipri?
– Pritarčiau, kad šiais laikais nėra lengva atskirti signalą nuo triukšmo – tai, kas iš tiesų reikšminga ir turės išliekamąją vertę, nuo to, kas sukelia daug emocijų šiandien, bet poryt jau bus visiškai užmiršta.
Geopolitiniai procesai, prekybinių ir ekonominių ryšių persidėliojimas yra tai, ko mes nesame matę nei šiame amžiuje, nei nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Viena iš pagrindinių Davoso žinučių buvo ta, kad liberali, taisyklėmis grįsta, prognozuojama tvarka, kurios ašimi buvo JAV, lieka praeityje. Viskas sugriauta. Pažiūrėkite – jau vien per tris šių metų savaites tiek visko įvyko.
Geopolitiniai procesai, prekybinių ir ekonominių ryšių persidėliojimas yra tai, ko mes nesame matę nei šiame amžiuje, nei nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Mes galime kalbėti apie svarbius geopolitinius įvykius, tačiau vien prekybos fronte matome, kaip Donaldo Trumpo bandymai perimti Grenlandiją virsta naujais grasinimais Europos Sąjungai (toliau – ES) įvesti importo muitus.
Kanada jau suvokia, kad nebeįmanoma derėtis su D. Trumpu, jog negalima nieko prognozuoti ir kad, net susiderėjus ar pasiekus susitarimą, niekada nežinai, kiek laiko jis galios ir kada bus sugriautas – ar dėl prastos JAV prezidento nuotaikos, ar dėl to, kad kas nors jam ką nors pašnabždėjo į ausį.
Tų pokyčių yra ir turime pripažinti, kad pasaulis pasikeitė. Galbūt ši mintis nėra tiesiogiai išsakoma, bet ES, Kanada, Japonija, Pietų Korėja turi kooperuotis ir kurti atsvarą tam spaudimui, neprognozuojamumui ir nusistovėjusios pasaulinės tvarkos griovimui, kurį dabar diriguoja D. Trumpas.
Tai turės įtakos visiems mums – ne šiandien ir ne šį mėnesį, bet vienareikšmiškai ir Lietuvai, kaip vienai atviriausių pasaulio ekonomikų. Mes labai daug importuojame ir eksportuojame, todėl šių prekybinių ryšių, santykių ir nusistovėjusios tvarkos griovimas mums yra ypač svarbus.
– Ar pasiteisina nuomonė, kad nereikia klausyti, ką D. Trumpas kalba, o stebėti, ką jis daro?
– Jo aplinkos žmonės yra pasakę, kad į D. Trumpą reikia žiūrėti labai rimtai, bet ne visada tiesiogiai priimti tai, ką jis sako. Aišku, buvo tokių, kurie po pasiūlyto papildomo dešimties procentų importo muito aštuonioms Europos valstybėms panikavo, tačiau labai greitai pasidarė akivaizdu, kad D. Trumpas atsitrauks.
Ką mes jau galime matyti iš jo antrosios kadencijos pirmųjų prezidentavimo metų – jis labai drąsiai jaučiasi tada, kai nėra bandymo pasipriešinti.
Pavyzdžiui, ES praėjusių metų vasarą be didelio pasipriešinimo pasirašė susitarimą dėl penkiolikos procentų apmokestinimo Europos produkcijai.
D. Trumpas manė, kad gali daryti bet ką su savo importo muitais. Tačiau kai praėjusiais metais Kinija parodė tvirtą stuburą, pasipriešino ekonominiam spaudimui ir atsakė savo turimais instrumentais, D. Trumpas galiausiai atsitraukė.
Dabar jau buvo labai aišku, kad ruošiamas ekonominės priespaudos prevencijos mechanizmas – apmokestinamas JAV importas į ES, kurio vertė siekia apie 100 mlrd. JAV dolerių. Finansų rinkų reakcija buvo labai neigiama, ir tapo aišku, kad tai tik dienų klausimas, kada D. Trumpas atsitrauks.
D. Trumpas manė, kad gali daryti bet ką su savo importo muitais. Tačiau kai praėjusiais metais Kinija parodė tvirtą stuburą, pasipriešino ekonominiam spaudimui ir atsakė savo turimais instrumentais, D. Trumpas galiausiai atsitraukė. Dabar ir ES parodė tam tikrą vienybę ir nebetoleruos tokio spaudimo.
– Kokios baimės išryškėjo po Davoso ekonomikos forumo?
– Tos baimės atspindi tai, kas vyksta. Turime daugybę karinių konfliktų: JAV tiesioginę karinę intervenciją Venesueloje, tiksintį grasinimą, kad JAV gali įsikišti ir į Irano procesus, o kur dar besitęsiantis Rusijos ir Ukrainos karas. Visa tai yra aktualu ir akivaizdi problema.
Taip pat matome prekybinius karus – ekonominę konfrontaciją, didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Sunku būtų teigti, kad tai nėra viena pagrindinių problemų.
Greta to egzistuoja ir dirbtinio intelekto technologijos, tačiau jų poveikis vertinamas įvairiau. Pirmieji tyrimai apie tai, kad bus pakeista daug darbo vietų, buvo publikuoti prieš dešimt metų.
Tuomet Oksfordo universiteto mokslininkai rašė, kad nuo 40 iki 50 procentų darbo vietų dėl skaitmenizacijos ir robotizacijos bus prarasta. Tačiau per dešimt metų užimtumas liko rekordinėse aukštumose.
Ten, kur iš tiesų vyksta automatizacija, pavyzdžiui, pramonės sektoriuje, matome darbuotojų skaičiaus mažėjimą, juos pakeičia įrengimai, tačiau tie darbuotojai randa vietą kituose sektoriuose.
Kol kas čia nematome nieko dramatiško. Aišku, dirbtinis intelektas praplečia tas sritis, kuriose technologijos gali pakeisti žmogų. Tai bus svarbi, bet nebūtinai labai greita transformacija. Galbūt ji neįvyks per pusmetį ar metus, tačiau ir dešimtmečio laukti nereikės.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai