„Net jei dabar pat įsigalėtų taika, prireiktų laiko – manome, kad mažiausiai šešių mėnesių, – kol padėtis grįžtų į normalias vėžes“, – Norvegijos transliuotojui NRK sakė „Equinor“ vadovas Andersas Opedalis.
Šie jo komentarai pasirodė netrukus po to, kai „Equinor“ pranešė apie 18 proc. iki 3,1 mlrd. JAV dolerių padidėjusį pirmojo ketvirčio grynąjį pelną, kurio augimą pakurstė dėl karo sparčiai kilusios kainos.
„Daug laivų užblokuoti (Persijos įlankoje), daug kitų išsibarstę po visą pasaulį ir turi grįžti, taigi tai šiek tiek užtruks“, – pažymėjo A. Opedalis ir pridūrė, jog viliasi, kad padėtis normalizuosis, nes „niekas neturi ko laimėti iš šio karo“.
Tačiau, kaip ir daugelis jos konkurentų Europoje, pavyzdžiui, „TotalEnergies“ ir BP, „Equinor“ gavo naudos dėl karo pakurstyto kainų kilimo.
JAV ir Izraeliui vasario 28 dieną sudavus pirmuosius smūgius Iranui, Teheranas faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį – strateginį koridorių, per kurį paprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos.
Dėl to smarkiai sumažėjo pasiūla, o kainos ėmė sparčiai kilti.
Norvegija – didžiausia naftos ir dujų gamintoja Europoje, neskaitant Rusijos, – ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad aprūpintų Europos žemyną, kurio energetinį pažeidžiamumą ypač aiškiai atskleidė karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.
„Equinor“ pirmąjį ketvirtį taip pat pasiekė rekordinį naftos ir dujų gavybos lygį – 2,3 mln. barelių naftos ekvivalento per dieną. Palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, gavyba padidėjo 9 procentais.
Kritikai šią Skandinavijos šalį pavadino „karo spekuliante“.
„Žinoma, karas kelia naftos ir dujų kainas; mes nieko negalime padaryti dėl šių karų. Mes juose nedalyvaujame ir neturime jokios įtakos su jais susijusiems sprendimams“, – transliuotojui NRK sakė A. Opedalis.
„Mūsų klientai labai vertina tai, kad Norvegija ir „Equinor“ yra ilgalaikiai tiekėjai, kuriais jie gali pasikliauti ir gerais laikais, ir sunkesniais laikotarpiais, tokiais kaip šie“, – pridūrė jis.
Naujausi komentarai