Pirmadienį Liuksemburge įvyksiančiam ES užsienio reikalų ministrų susitikimui parengtame darbiniame dokumente teigiama, kad šiuo metu laivyną sudaro nuo 600 iki 1,4 tūkst. tanklaivių.

ES užsienio reikalų vadovei Kajai Kallas patariantys ekspertai teigia, kad šie laivai ne tik prisideda prie Rusijos karo ekonomikos, bet ir kelia didelį pavojų aplinkai ir jūrų saugumui, rašoma dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „dpa“.

Tokių laivų avarijos gali baigtis naftos išsiliejimu ir kitokia jūros tarša, o tai gali turėti pražūtingų padarinių pakrančių zonoms, ekosistemoms ir žuvininkystei.

Daugelio laivų nuosavybės struktūra yra neskaidri, jie būna neapdrausti arba apdrausti nepakankamai. Ekspertai pažymi, kad tokiais atvejais bet kokios aplinkai padarytos žalos išlaidas gali tekti padengti pakrantės valstybių mokesčių mokėtojams.

Maskva jau daugelį metų naudojasi šešėliniu laivynu, kad apeitų Vakarų nustatytą viršutinę Rusijos naftos kainos ribą. Tuo tikslu ji dažnai nuomojasi senesnius laivus, kurių savininkus sunku atsekti, ir taiko būdus nuslėpti naftos krovinių kilmę.

Kai kuriuose laivuose būna išjungiami arba jais buvo reguliuojami palydovinės automatinio identifikavimo sistemos siųstuvai, o kiti atviroje jūroje perpila naftą iš vieno tanklaivio į kitą.

Laivai – platforma dronų atakoms

Ekspertai taip pat įspėja, kad šešėlinio laivyno laivai gali būti naudojami kaip platformos, iš kurių įvairių signalų blokavimo ar šnipinėjimo tikslais būtų galima leisti bepiločius orlaivius. Toks susirūpinimas išaugo po to, kai Danijoje buvo pastebėta keletas paslaptingų dronų, laikinai sutrikdžiusių oro eismą virš Kopenhagos rajono.

Šiai problemai išspręsti K. Kallas siūlo imtis griežtesnių veiksmų prieš su šešėliniu laivynu susijusius laivus ir laivybos bendroves, taip pat glaudžiau bendradarbiauti su pakrančių valstybėmis ir šalimis, su kurių vėliavomis plaukioja tokie laivai. Geriausia būtų, jei tokios valstybės leistų ES karinėms jūrų pajėgoms atlikti patikrinimus.

Nuo 2025 m. birželio trims ES karinių jūrų pajėgų misijoms buvo pavesta stebėti šešėlinį laivyną ir rinkti žvalgybinę informaciją, tai pat vykdyti operaciją „Aspides“, kurios pagrindinis tikslas – Raudonojoje jūroje saugoti prekybinius laivus nuo Jemeno hučių smogikų išpuolių.

Sankcijų sąraše – daugiau nei 560 laivų

Ateityje ES planuoja išplėsti sankcijų sąrašą. Dokumente teigiama, kad pagal 19-ąjį ES ir Rusijos sankcijų paketą laivų, kuriems bus uždrausta įplaukti į uostus ir taikomos baudžiamosios priemonės, skaičius padidės nuo 444 iki 562.