Nestabili padėtis Ukrainoje, o ypač sausį vykęs Kijevo ir Maskvos dujų konfliktas, privertė ES ypač sunerimti dėl savo energetinio saugumo.

Rytoj Ukrainos energetikos bendrovė "Naftogaz Ukrainy" privalo sumokėti už vasarį gautas dujas Rusijos monopolininkui koncernui "Gazprom", tačiau ekspertai abejoja, ar krizę išgyvenantis Kijevas sugebės atsiskaityti. Todėl kyla reali tikimybė, kad Rusija vėl nutrauks dujų tiekimą Ukrainai, kartu daliai Europos valstybių. Įtampą dar labiau padidino specialiųjų tarnybų reidas trečiadienį į "Naftogaz" būstinę. Tokius veiksmus dalis analitikų vadina premjerės Julijos Tymošenko ir prezidento Viktoro Juščenkos kovos tęsiniu.

Europos Komisijos atstovė Marjeta Jager įsitikinusi, kad sausį vykęs Rusijos ir Ukrainos dujų konfliktas yra gera pamoka ateičiai. Todėl būtina skatinti ES energetikos saugumo ir vidaus rinkos vystymą, kaip tai įtvirtinta Europos Komisijos Energetikos apžvalgoje. Dar vasarį Briuselyje vykusioje konferencijoje "ES ir Rusijos santykiai energetikos srityje – ar Rusija yra patikimas partneris?" M.Jager pabrėžė, kad svarbu įvairinti dujų tiekėjų šaltinius ir ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Pietų koridoriui.

Be to, Europos Komisijos pareigūnė pabrėžė, kad per dujų krizę iškilo klausimas, ar ES gali su Rusija kalbėti vienu balsu.

Jai iš dalies pritaria ir ES energetikos ekspertas Pierre'as Noëlis. Toje pat konferencijoje jis tvirtino, kad sukurta Europos energetikos rinka padėtų sumažinti žalingą įtaką, kuri jaučiama Rusijai sustabdžius dujų tiekimą atitinkamoms ES šalims arba tranzitinėms valstybėms paskendus chaose. Tiesa, ekspertas čia pat pridūrė, kad Prancūzija ir Vokietija yra dvi pagrindinės šalys, kurios nėra suinteresuotos paremti ES integruotos dujų rinkos kūrimo idėjos.

Buvęs Vokietijos energetikos ministras Wolfgangas Clementas, irgi dalyvavęs konferencijoje, atkreipė dėmesį, kad reikalingi didesni dujų rezervai ES šalyse, taip pat bloko šalims būtina daugiau bendradarbiauti.