27 valstybių Bendrijoje gyvena maždaug 6 mln. romų.

Remiantis Europos Komisija, 41 proc. iš jų per pastaruosius penkerius metus yra patyrę diskriminaciją, o 85 proc. romų vaikų gyvena ties skurdo riba, lyginant su 20 proc. vaikų kitose ES bendruomenėse.

„Kalbant paprasčiau, per pastaruosius 10 metų mes nepakankamai padarėme, kad paremtume romų tautybės gyventojus ES. Tai yra neatleistina“, – pareiškė EK pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova.

„Mes negalime su tuo taikstytis“, – kalbėjo V. Jourova, pristatydama 10 metų planą romų – neturtingiausių, mažiausiai išsilavinusių ir ištisus šimtmečius labiausiai diskriminuotų Vidurio Europos gyventojų – gyvenimui pagerinti.

Pagal šį planą ES valstybės iki 2021 metų rugsėjo turės pateikti savo nacionalines strategijas, o Europos Komisija iki 2030 metų stebės jų pažangą, įgyvendinant užsibrėžtus tikslus, įskaitant diskriminacijos mažinimą, prieigos prie darbo vietų gerinimą, skurdo mažinimą ir romų vaikų švietimo kokybės gerinimą.

Europos Komisija parengė gaires valstybėms narėms, kaip būtų galima pasiekti nustatytus tikslus. Šiomis gairėmis siekiama kurti paramos nuo diskriminacijos nukentėjusiems romams sistemas, vykdyti informuotumo didinimo kampanijas mokyklose, remti finansinį raštingumą, skatinti romų įdarbinimą viešosiose institucijose, taip pat geriau užtikrinti romų tautybės moterų teisę į kokybišką eilinį sveikatos tikrinimą, atrankinį sveikatos tikrinimą ir šeimos planavimą.

ES lygybės komisarė Helena Dalli (Helena Dali) sakė, kad šiuo planu siekiama „susidoroti su neatleistina diskriminacija, su kuria mūsų dienomis susiduria per daug (žmonių), taip pat pakeisti mūsų mąstymą, pakeisti stereotipus, kuriuos turime kai žvelgiame į romų tautybės žmones“.

Šiemet koronaviruso pandemija dar labiau apsunkino romų padėtį. Remiantis EK ataskaita, „romų vaikai gyvena socialiai atskirtose bendruomenėse ir yra vieni tų, kuriuos labiausiai paveikė pandemija. Nuotolinis mokymas yra neįmanomas daugybei romų vaikų, gyvenančių būstuose, kur nėra IT galimybių ar elektros“.

Romų bendruomenė daugiau nei kitos nukentėjo nuo pandemijos todėl, kad daug jos žmonių gyvena negalėdami patenkinti  pagrindinių savo higienos poreikių, neturėdami patogumų, prieinamų beveik visiems ES piliečiams. Dažnai jie gyvena sausakimšuose namuose ar izoliuotose stovyklose.

Pernai ES pagrindinių teisių agentūra pranešė, kad 80 proc. Europos romų kyla grėsmė gyventi skurde, jų įtraukčiai į visuomenę trukdo prieš juos vykdomi nusikaltimai iš neapykantos, įžeidinėjimai.

„Romai yra didžiausia etninė mažuma Europoje ir daugelyje valstybių jie sudaro reikšmingą gyventojų dalį. Tačiau dauguma ir toliau susiduria su diskriminacija ir rasizmu, – pareiškė V. Jourova.  – Nepakankama romų bendruomenių įtrauktis į mūsų visuomenes yra randas ant europiečių sąmonės.“

Europos Komisija ragina valstybes nares iki 2021 metų rugsėjo pateikti savo nacionalines strategijas ir kas dvejus metus teikti jų įgyvendinimo ataskaitas.

Naujasis ES romų integracijos strateginis planas yra pirmasis tiesioginis indėlis įgyvendinant 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą ir vienas iš Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) įsipareigojimų kuriant lygybės Sąjungą.