Tai numatyta ES viršūnių susitikimo išvadų 8-ajame punkte.
„Atsižvelgdama į Rusijos karinės agresijos Ukrainai sukeltus sugriovimus ir didžiulius nuostolius, Europos Sąjunga įsipareigoja teikti paramą Ukrainos vyriausybei jos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti, o pasibaigus Rusijos puolimui – demokratinės Ukrainos atkūrimui“, – rašoma viršūnių susitikimo išvadose.
„Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba sutaria įkurti Ukrainos solidarumo patikos fondą ir kviečia jame dalyvauti tarptautinius partnerius bei ragina nedelsiant pradėti pasirengimo darbus“, – rašoma pareiškime.
ES taip pat „ragina [Europos] Komisiją toliau teikti techninę pagalbą Ukrainai įgyvendinant būtinas reformas“.
Be to, Europos Vadovų Taryba paragino tinkamu metu organizuoti tarptautinę konferenciją surinkti lėšų Ukrainos solidarumo patikos fondui.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pirmą kartą užsiminė apie patikos fondą praėjusį penktadienį per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pasak Ch. Michelio, tokia institucija „padėtų teikti pagrindines paslaugas ir patenkinti neatidėliotinus piliečių poreikius“, taip pat „suteiktų likvidumo ilgalaikei paramai valdžios institucijoms ir ilgainiui taptų atstatymo pagrindu“.
Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimais, žala šalies infrastruktūrai, padaryta nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, jau siekia 62–119 mlrd. JAV dolerių (56–102 mlrd. eurų); gyventojų nuostoliai, žala socialinės ir medicinos infrastruktūros objektams – iki 10 mlrd. JAV dolerių (9,1 mlrd. eurų).
Finansų ministras Serhijus Marčenka sakė, kad karo kaina sieks nuo trečdalio iki pusės šalies bendrojo vidaus produkto.
Tiesioginiai nuostoliai šiais metais sudarys apie 62 mlrd. JAV dolerių, o būsimos išlaidos šalies teritorijos išminavimui viršys 1 trln. JAV dolerių (907 mln. eurų).
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad dėl Rusijos invazijos Ukrainos bendrasis vidaus produktas 2022-aisiais sunyks dešimtadaliu, o infliacija išaugs iki beveik 20 procentų.
Eurojustas padės TBT vykdyti tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje
Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra ketvirtadienį paskelbė, kad paskirs tyrimo grupę rinkti įrodymų dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.
Apie tai paskelbta po ES šalių teisingumo ministrų susitikimo, kuriame aptartas Hagoje įsikūrusio Eurojusto vaidmuo.
Ministrai nusprendė pasitelkti Eurojustą rinkti įrodymų, Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) atliekant tyrimą, pradėtą po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną.
„Keletas ES valstybių narių pradėjo nacionalinius tyrimus, o padedant Eurojustui netrukus bus sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti“, – sakė agentūros vadovas Ladislavas Hamranas.
„Mūsų užduotis – koordinuoti baudžiamųjų bylų tyrimus Europos Sąjungoje ir už jos ribų ir užtikrinti, kad visi veiktume išvien“, – pridūrė L. Hamranas išplatintame pareiškime.
Pasak jo, Eurojustas bus tarpininkas tarp ES valstybių narių atliekamų tyrimų ir TBT atliekamo nepriklausomo ir nešališko tyrimo.
Hagoje įsikūrusio TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) kovo 3 dieną pradėjo „aktyvų tyrimą“ dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, jo biurui sulaukus daugiau nei 40 šalių, pasirašiusių Romos statutą – tarptautinę sutartį, kuria buvo įsteigtas šis tribunolas, paramos.
„Turime pagrindo manyti, kad Ukrainoje buvo įvykdyti nusikaltimai“, – sakė Prancūzijos teisingumo ministras Ericas Dupond'as-Moretti (Erikas Diuponas-Moretis).
„Mums reikia, kad būtų įvykdytas teisingumas. Pirmasis žingsnis – įrodymų rinkimas, ir Eurojustas atliks lemiamą vaidmenį“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.