Didėjant susirūpinimui, kad nusivylimas dėl ilgo laukimo gali pastūmėti kai kurias kandidates arčiau Rusijos ir Kinijos, Briuselis nori parodyti, kad jis ir toliau yra geriausia viltis kaimynėms.

Tačiau per susitikimą su Albanijos, Bosnijos, Serbijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Kosovo vadovais nebuvo jokio proveržio jų kelyje į narystę. Vietoj to 27-ių šalių klubas per viršūnių susitikimą Brdo pilyje Slovėnijoje, šiuo metu pirmininkaujančioje ES, kalbėjo apie milijardų dolerių vertės paramą rytinėms savo kaimynėms.

"Vakarų Balkanai yra tos pačios Europos dalis, kaip ir Europos Sąjunga. Turime tą pačią istoriją. Mus vienija tie patys interesai, tos pačios vertybės, esu įsitikinusi, ir tas pats likimas, - sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. - Europos Sąjunga nėra užbaigta be Vakarų Balkanų“.

„Geostrateginis interesas“

ES plėtra, kadaise buvusi svarbiausia bloko politikoje, pastaraisiais metais sustojo. Kai kurios turtingesnės narės bijo sukelti naują migracijos bangą, o kai kurios pretendentės patiria sunkumų vykdydamos reikalaujamas reformas, ypač diegiant demokratines normas.

Galutinėje aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje po ilgų derybų teigiama, kad blokas „dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą plėtros procesui“. Tačiau taip pat sakoma, kad pirmiau ES turi „pagilinti savo pačios raidą ir garantuoti savo gebėjimą integruoti naujas nares“.

Deklaracija priimta po to, kai valstybės narės atmetė šeimininkės Slovėnijos reikalavimą įsipareigoti iki 2030 m.  priimti Vakarų Balkanų kandidates.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė prieštaraujanti, kad būtų nustatytas narystės proceso galutinis terminas, nes jis „galiausiai daro mums spaudimą“. Bet ji vis tiek tvirtino, kad ES turi „didžiulį geostrateginį interesą“ galiausiai įsileisti Vakarų Balkanų šalis.

Tai atspindi vis didėjantį ES susirūpinimą dėl Maskvos ir Pekino, išsiuntusių į regioną milijonus vakcinų nuo koronaviruso, veiksmų.

Maskva palaiko glaudžius kultūrinius ryšius su draugiškomis stačiatikių tautomis, o Pekinas suteikė regionui didelių paskolų, įskaitant prieštaringai vertinamą 1 milijardą dolerių keliui. Juodkalnija patiria sunkumų ją grąžinti. Atsakydama į tai, ES skyrė regionui „precedento neturintį“ 30 mlrd. eurų ekonominių investicijų paketą. Pareigūnai taip pat pažadėjo „apčiuopiamą“ pagerėjimą Balkanų žmonėms, pavyzdžiui, padidinti skiepų normas, kad šiemet jos atitiktų ES lygį, ir panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius.

Tai gali būti menka paguoda šalims kandidatėms, kurioms vis dar skauda, kad 2019 m. Prancūzija, Danija ir Nyderlandai pirmiau pradėjo stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Nuo tada Bulgarija tapo pagrindine pažangos kliūtimi, kilus ginčui dėl istorijos ir kalbos atsisakiusi leisti Šiaurės Makedonijai pradėti procesą. Abiejų šalių vadovai susitiko su kolegomis iš Prancūzijos bei Vokietijos, tačiau jokios pažangos nepasiekė prieš kitą mėnesį Bulgarijoje vyksiančius rinkimus.

"Jokių iliuzijų"

„Neturiu iliuzijų dėl greito įstojimo į ES, - sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, kurio šalis pateikė stojimo į ES prašymą 2009 metais. - Politiniai ES poreikiai yra tokie, kad Balkanų plėtra nėra nei dominuojanti, nei populiari tema“.

Prieš viršūnių susitikimą Briuselis laimėjo nedidelę diplomatinę pergalę tarpininkaudamas susitarimui, kad būtų sumažinta tarp Serbijos ir Kosovo prapliupusi įtampa. Buvę priešai susidūrė kaktomis, kai Kosovas uždraudė įvažiuoti į jo teritoriją automobiliams su serbų valstybiniais numeriais.

Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 m., praėjus dešimtmečiui po nepriklausomybės siekusių etninių albanų partizanų ir serbų pajėgų karo. Maždaug 100 šalių, tarp jų ir visos ES narės, išskyrus penkias, pripažino šį žingsnį, bet ne Serbija ir jos sąjungininkės Kinija bei Rusija. ES tarpininkavo prieš dešimtmetį prasidėjusiam dialogui tarp dviejų Balkanų kaimynių, tačiau santykių normalizuoti nepavyko.