Po visą naktį trukusių intensyvių ginčų ES 27 narės  pagaliau susitarė siekti, kad tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis iki 2030 metų mažėtų mažiausiai 55 procentais.

Daugiausia nesutarimų kėlė klausimas, kaip šalys pasidalys taršos mažinimo kaštus. Lenkija, remiama kitų nuo anglies priklausomų Vidurio Europos šalių, baiminasi dėl rimtų tokio plano ekonominių pasekmių, todėl reikalavo konkrečiai numatyti, kokios pagalbos jos sulauks.

Šalims susitarus dėl užsibrėžto tikslo, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle „Twitter“ paragino imtis veiksmų.

„Padarykime viską, kad pasisektų. Dabar. Visi drauge. Nes atsarginio plano nėra!“ – parašė jis.

Dabartinis tarpinis siekis – iki 2030 metų sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį 40 procentų, lyginant su padėtimi 1990 metais – laikomas nepakankamu, norint pasiekti minėtą tikslą.

Spalį vykusiame ES viršūnių susitikime Bendrijos lyderiai dėl Vidurio Europos valstybių išsakytų abejonių atidėjo sprendimą dėl kovos su klimato kaita priemonių iki kito susitikimo.

Naujasis ekologinis planas

Kovos su klimato kaita priemones palaiko didžiosios ES valstybės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, o taip pat daug didelių verslo įmonių, siekiančių gauti iš ES finansavimą, kad pagreitintų savo atsigavimą pasinaudojant Briuselio vadinamuoju Naujuoju ekologiniu planu (angl. New Green Deal).

Tačiau aplinkosaugos aktyvistai naujausią iniciatyvą laiko nepakankamai ambicinga.

„Tai rodo, kad politinis patogumas ima viršų prieš klimato mokslą, ir kad dauguma politikų tebebijo imtis didžiųjų teršėjų“, – sakė žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ patarėjas ES klimato politikai Sebastianas Mangas.

Kovos su klimato kaita priemonių klausimo ES lyderiai ėmėsi išsprendusi kitą daug ginčų sukėlusį klausimą. Jo svarstyme Varšuva taip pat aktyviai dalyvavo.

Bendrijos lyderiams pavyko susitarti su Lenkija ir Vengrija ir išgelbėti Bendrijos istorinį ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos planą, kurį šios šalys ketino vetuoti.

Varšuva ir Budapeštas blokavo Europos 1,8 mlrd. eurų biudžeto ir ekonomikos gaivinimo paketo priėmimą, nes lėšų paskirstymą buvo ketinama sieti su teisinės valstybės principų laikymusi.

Dėl kilusios priešpriešos ekonomikos gaivinimo paketo priėmimas galėjo būti perkeltas į kitus metus, antrai koronaviruso pandemijos bangai spaudžiant Europos ekonomiką, tačiau ketvirtadienį šalių lyderiams pavyko pasiekti kompromisą ir finansavimas buvo patvirtintas.

„Šios dienos susitariamas rodo, kad įžvalgumas nugali egoizmą. Su šiuo finansiniu paketu Europa gali galingai išeiti iš krizės“, – sakoma Vokietijos finansų ministro Olafo Scholzo pareikšime.

„Mes apgynėme Vengrijos interesus. D diena buvo sėkminga!“ – paskelbė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.