Pereiti į pagrindinį turinį

ES lyderiai tarsis, kas užims svarbiausius bloko postus

2024-06-17 06:38
BNS inf.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį renkasi Briuselyje, kur prie vakarienės stalo svarstys, kaip paskirstyti svarbiausius bloko postus.

Scanpix nuotr.

Prognozuojama, kad Ursula von der Leyen (Urzula fon del Lajen) liks antrą kadenciją vadovauti Europos Komisijai.

Po neseniai įvykusių Europos Parlamento rinkimų, per kuriuos kraštutiniai dešinieji pagerino savo pozicijas ir išprovokavo pirmalaikius rinkimus bei politinę sumaištį Prancūzijoje, dabar dėmesys, regis, nukrypo į pagrindinius ES pareigūnus. Dėl jų bloko narės tariasi turėdamos galvoje geografinę ir politinę pusiausvyrą.

Nors lyderiai apie savo pasirinkimus turėtų paskelbti per birželio 27–28 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą, konsensusas jau atrodo aiškėjantis.

„Manau, kad viskas gali veiksmingai judėti į priekį. Bent jau aš taip norėčiau ir taip būsiu nusiteikęs pirmadienį“, – Italijoje baigiantis Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimui sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas). Italijoje jis buvo surengęs derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) ir U. von der Leyen.

O. Scholzas pasiuntė panašią žinutę, kai televizijai ARD pasakė, kad „buriasi politinė dauguma“ ir kad „viskas gali būti greitai nuspręsta“.

Pirmadienio susitikimas prasidės 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku dalyvaujant U. von der Leyen, tačiau EK vadovė išvyks prieš vakarienę, kurios metu lyderiai turi imtis svarbiausių postų klausimo.

U. von der Leyen centro dešiniųjų Europos liaudies partija (ELP) gavo didžiausią palaikymą per birželio 6–9 dienomis vykusius EP rinkimus, tad ši vokiečių konservatorė užsitikrino geras galimybes būti paskirta dar penkerius metus vadovauti EK.

Per susitikimą taip pat bus sprendžiama dėl to, kas dirbs Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai postuose. Šiuo metu šiuos postus užima atitinkamai Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ir Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Antra EP grupė, socialistai ir demokratai (S&D), yra nusižiūrėję EVT postą, o favoritu jį užimti laikomas buvęs Portugalijos premjeras Antonio Costa (Antoniju Košta).

62 metų A. Costa atsistatydino dėl vieno korupcijos tyrimo, bet ta byla, regis, jau subyrėjo ir, pasak diplomatų, neturėtų jam sutrukdyti.

J. Borrellį ES užsienio politikos vadovo poste galėtų pakeisti 46 metų Kaja Kallas (Kaja Kalas), dabartinė Estijos premjerė ir Kremliaus kritikė.

Taip pat turi būti paskirtas EP pirmininkas, bet jį skirs ne bloko šalių lyderiai, o europarlamentarai. Tikėtina, kad šiame poste dar pustrečių metų bus palikta dirbti dabartinė pirmininkė, 45-erių Roberta Metsola (Roberta Mecola) iš ELP.

Susilpnėjusios E. Macrono ir O. Scholzo pozicijos

Kad užsitikrintų paskyrimą, 65-erių U. von der Leyen reikia kvalifikuotos daugumos – 15 iš 27 ES šalių narių, atstovaujančių mažiausiai 65 proc. bloko gyventojų, – paramos.

ELP politinei grupei priklauso keliolika lyderių, bet U. von der Leyen dar turėtų patraukti savo pusėn E. Macroną iš centristų frakcijos „Renew Europe“ bei O. Scholzą iš S&D.

Jų abiejų pozicijos susilpnėjo po pralaimėjimo kraštutiniams dešiniesiems šio mėnesio rinkimuose.

Įspūdingiausi rezultatai yra Prancūzijoje, kur Marine Le Pen (Marin Le Pen) „Nacionalinis sambūris“ (RN) sutriuškino prezidento partiją. Dabar RN lyderis – 28 metų Jordanas Bardella (Žordanas Bardela), nevengiantis naudotis „TikTok“, – galėtų tapti E. Macrono premjeru.

Tuo metu O. Scholzas priešinasi raginimams sušaukti pirmalaikius rinkimus, jo partijai EP rinkimuose pademonstravus savo prasčiausią rezultatą ir atsilikus nuo kraštutinių dešiniųjų AfD bei opozicinio bloko CDU-CSU.

Tačiau EP rinkimai sustiprino Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni (Džordžos Meloni), kurios kraštutinių dešiniųjų partijos grupė gavo daugiau vietų EP, pozicijas. Diplomatai sako, kad ji gali ir derėtis atitinkamai.

Parlamentinė kliūtis

Jei U. von der Leyen, kaip tikimasi, užsitikrins pakankamą lyderių paramą, ji galės pradėti rinktis savo eurokomisarus. Jie siūlomi iš visų ES šalių narių, atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą ir politinę priklausomybę.

Tačiau U. von der Leyen reikės įveikti dar vieną kliūtį.

Naujos sudėties EP turės patvirtinti lyderių pasirinkimus ir siūlomus eurokomisarus.

Dauguma europarlamentarų iš 190 vietų EP turėsiančios ELP palaikys U. von der Leyen, tačiau 720 vietų Parlamente daugumai užsitikrinti jai reikės ir kitų paramos.

Ši parama tikriausiai ateis iš kitų pagrindinės srovės politinių šeimų – S&D ir „Renew Europe“ – arba iš žaliųjų, tačiau U. von der Leyen taip pat stengėsi patraukti savo pusėn G. Meloni.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų