- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitiks aptarti, kaip būtų galima paspartinti skiepijimą nuo koronaviruso, taip pat diskutuos dėl sienų uždarymo ir galimybių keliauti pasiskiepijusiems asmenims.
Vaizdo konferencijos formatu vyksiantis 27 šalių bloko lyderių susitikimas rengiamas praėjus metams nuo COVID-19 krizės pradžios. Daugelis ES šalių šiuo metu kovoja su antra ar net trečia pandemijos banga, toliau laikantis aukštiems sergamumo rodikliams.
Be to, Bendrijos šalys susirūpinusios dėl sparčiau plintančių viruso variantų, atrastų Didžiojoje Britanijoje ir Pietų Afrikoje.
Briuselis perspėjo šešias šalis, įskaitant Vokietiją, dėl vienašališko judėjimo per jų sienas varžymo. Be to, nuo turizmo smarkiai priklausomos šalys didina spaudimą atšaukti kelionių suvaržymus artėjant vasaros atostogų metui.
Vakcinų platinimo pradžia Europos Sąjungoje buvo vangi. Bendrijos vakcinavimo planas buvo smarkiai priklausomas nuo farmacijos milžinės „AstraZeneca“ sukurto preparato, kurio gamybos pajėgumai pasirodė esantys mažesni nei planuota. Dabar ES tikisi, kad tiekimas padidės nuo balandžio, kai vakcinų gamybos pajėgumus padidins bendrovės „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“.
Kovo viduryje taip pat gali būti patvirtintas bendrovės „Johnson & Johnson“ sukurtas preparatas, kurio pakanka suleisti vieną dozę.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) Vokietijos regioniniam dienraščiui „Augsburger Allgemeine“ sakė, kad nepaisant nesutarimų su „AstraZeneca“, „vakcinų gamintojai per šią pandemiją yra mūsų partneriai“.
Ji yra iškėlusi tikslą, kad iki rugsėjo vidurio Europos Sąjungoje būtų paskiepyta 70 proc. suaugusiųjų.
Graikija juda greičiau
Bent vieną vakcinos dozę jau yra gavę tik 4 proc. iš 450 mln. bloko gyventojų, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs duomenys. Dviem skiepų dozėmis yra paskiepyti tik 2 procentai.
Tačiau jau pradedama kalbėti apie skiepų pažymėjimus.
Keli ES pareigūnai ir diplomatai trečiadienį įspėjo, jog nors ir pritaria duomenų apie paskiepijimą fiksavimui, vis dėlto mano, kad dar per anksti svarstyti „skiepų pasus“ lengvesniam keliavimui.
Kas nutinka tiems, kas nebuvo paskiepyti? Kokią procedūrą jie turi atlikti, kad galėtų atvykti į kokią nors šalį?
„Vis dar neturime sveikatos apsaugos pareigūnų informacijos dėl to, ką vakcinos gali ir ko negali. Ar vis tiek gali apkrėsti kitus, jei buvai paskiepytas? Aš nežinau“, – žurnalistams sakė vienas ES aukšto rango diplomatas.
„Kas nutinka tiems, kas nebuvo paskiepyti? Kokią procedūrą jie turi atlikti, kad galėtų atvykti į kokią nors šalį? Galvoju, kad dėl to dar diskutuojama“, – pridūrė pareigūnas.
Pavyzdžiui, Prancūzija ir Vokietija nepritaria „skiepų pasams“ baimindamosi paskiepytų keliautojų mažumos ir neskiepytųjų daugumos atskyrimo.
Tačiau jau prasidėjo preliminarios ES derybos su Tarptautine oro transporto asociacija (IATA), netrukus turinčia pradėti naudoti savo IATA kelionių pasus – programėlę, saugančią duomenis apie skiepus.
Tuo metu Graikija užsiminė, kad yra pasirengusi judėti greičiau nei kitos ES narės, ir jau sudarė dvišalį kelionių susitarimą su skiepijimo čempionu Izraeliu.
Pranešama, kad Graikija taip pat derasi su buvusia bloko nare Jungtine Karalyste, kur antradienį smarkiai išaugo pigių skrydžių į Graikiją, Ispaniją ir Turkiją užsakymų skaičius, Londonui paskelbus, kad laisvalaikio kelionių į užsienį suvaržymai galėtų būti atšaukti jau gegužės viduryje.
Minėtas ES aukšto rango diplomatas pripažino, kad visos bloko narės „labai trokšta“ surasti saugų būdą atšaukti kelionių suvaržymus iki turistinio sezono birželio–rugsėjo mėnesiais, bet sakė, kad „turime tai stumti į priekį drauge“.
Vienas ES pareigūnas, taip pat nenorėjęs viešinti savo pavardės, kalbėjo tiesiau ir sakė, kad Bendrija nori išvengti „naujo mirčių sezono“.
Nerimas dėl atmainų
Briuselis taip pat nerimauja, kad pasirodžius naujiems viruso variantams gali reikėti papildomų pakoreguotos vakcinos dozių, o tai savo ruožtu reikštų, kad skiepų pažymėjimus tektų nuolat atnaujinti.
Vis dėlto šiuo metu svarbesnė problema už skiepų pažymėjimus yra kelių ES valstybių dėl naujų viruso atmainų taikomi griežti suvaržymai prie sienų, kuriuos Europos Komisija laiko neproporcingais.
Komisija parašė įspėjamuosius laiškus Belgijai, Danijai, Suomijai, Vokietijai, Vengrijai ir Švedijai dėl jų priemonių, ir paprašė jų iki kitos savaitės pabaigos pateikti atsakymus.
Kitas ES diplomatas sakė: „Šiuo atveju mums reikia akcentuoti taisykles, dėl kurių bendrai pasirašėme.“
Pasak ES pareigūno, be Komisijos įsikišimo tokie suvaržymai „galėtų būti blogesni nei matome šiandien“.
Jis pridūrė, jog tikisi „gan gyvos valstybių narių diskusijos“ šiuo klausimu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...