Čekija nori sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo buvo palengvintas vizų išdavimas Rusijos turistams, galiojimą, o kai kurios ES narės ragina visiškai uždrausti išduoti vizas.
Tačiau kai kurios šalys, tarp jų didžiosios ES valstybės Vokietija ir Prancūzija, taip pat Vengrija, Liuksemburgas ir Austrija, tam prieštarauja.
„Turizmui vietos nėra“, – sakė Čekijos diplomatijos vadovas Janas Lipavsky (Janas Lipavskis) per ES užsienio reikalų ministrų dviejų dienų susitikimą Prahoje.
Griežtesni apribojimai dėl vizų būtų „signalas Maskvos ir Sankt Peterburgo elitui“, pridūrė jis.
Tačiau Prancūzija ir Vokietija neoficialiame diplomatiniame dokumente, kurį gavo naujienų agentūra AFP, išreiškė nepritarimą pernelyg dideliems apribojimams.
Jos ragino tikrinti vizų prašančius asmenis dėl galimos grėsmės saugumui, tačiau patarė įsileisti studentus, menininkus ir mokslininkus.
„Neturėtume nuvertinti pokyčių galios, kurią suteikia galimybė tiesiogiai patirti gyvenimą demokratinėse sistemose, ypač ateities kartoms“, – nurodė šalys bendrame dokumente.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) sakė, kad svarbu atskirti tuos, kurie kalti dėl karo, nuo nekaltųjų.
„Ir mes... turime išlaikyti ryšius su pastaraisiais“, – sakė ji, paminėdama Rusijos menininkus, studentus ir žurnalistus.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas), kurio šalis priešinosi pastangoms izoliuoti Maskvą dėl invazijos į Ukrainą, taip pat pasisakė prieš vizų draudimą.
„Nemanau, kad draudimas išduoti vizas yra tinkamas sprendimas dabartinėmis aplinkybėmis“, – sakė jis.
Panašios pozicijos laikosi ir Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas).
„Mums nereikia naujos Geležinės uždangos Europoje“, – sakė jis.
„Iš pat pradžių visi sutarėme, kad tai (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karas“, – kalbėjo J. Asselbornas.
Austrijos diplomatijos vadovas Alexander'as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas) savo ruožtu sakė: „ES neturi priimti kategoriško sprendimo dėl 140 mln. žmonių.“
Vasario 25-ąją, kitą dieną po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Čekija sustabdė vizų išdavimą rusams, tačiau išimtys taikomos pilietinės visuomenės veikėjams arba humanitarinės pagalbos atvejais.
Rusijos kaimynės Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija, turinti su ja ilgiausią sieną Europoje, iškart po invazijos ėmė raginti Briuselį uždrausti rusų turistams išduoti ES Šengeno vizas.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) Prahoje sakė, kad apribojus vizų išdavimą Rusijos oficialioms delegacijoms ir įmonių vadovams, atėjo laikas imtis veiksmų prieš eilinius rusus.
„Šie nebylūs privatūs asmenys taip pat turėtų suprasti, kad karas sukelia pasekmių“, – sakė jis.
„Jų mokesčių pinigais tiesiogine prasme mokama už bombas, žudančias ukrainiečių vaikus ir griaunančias ligonines, vaikų darželius, mokyklas“, – pabrėžė U. Reinsalu.
