- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šį pusmetį rotacine tvarka Europos Sąjungai pirmininkaujanti Čekija antradienį susidūrė su griežtu kai kurių valstybių narių pasipriešinimu siūlymui uždrausti Rusijos turistams lankytis bloke dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.
Čekija nori sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo buvo palengvintas vizų išdavimas Rusijos turistams, galiojimą, o kai kurios ES narės ragina visiškai uždrausti išduoti vizas.
Tačiau kai kurios šalys, tarp jų didžiosios ES valstybės Vokietija ir Prancūzija, taip pat Vengrija, Liuksemburgas ir Austrija, tam prieštarauja.
„Turizmui vietos nėra“, – sakė Čekijos diplomatijos vadovas Janas Lipavsky (Janas Lipavskis) per ES užsienio reikalų ministrų dviejų dienų susitikimą Prahoje.
Griežtesni apribojimai dėl vizų būtų „signalas Maskvos ir Sankt Peterburgo elitui“, pridūrė jis.
Tačiau Prancūzija ir Vokietija neoficialiame diplomatiniame dokumente, kurį gavo naujienų agentūra AFP, išreiškė nepritarimą pernelyg dideliems apribojimams.
Jos ragino tikrinti vizų prašančius asmenis dėl galimos grėsmės saugumui, tačiau patarė įsileisti studentus, menininkus ir mokslininkus.
„Neturėtume nuvertinti pokyčių galios, kurią suteikia galimybė tiesiogiai patirti gyvenimą demokratinėse sistemose, ypač ateities kartoms“, – nurodė šalys bendrame dokumente.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) sakė, kad svarbu atskirti tuos, kurie kalti dėl karo, nuo nekaltųjų.
„Ir mes... turime išlaikyti ryšius su pastaraisiais“, – sakė ji, paminėdama Rusijos menininkus, studentus ir žurnalistus.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas), kurio šalis priešinosi pastangoms izoliuoti Maskvą dėl invazijos į Ukrainą, taip pat pasisakė prieš vizų draudimą.
„Nemanau, kad draudimas išduoti vizas yra tinkamas sprendimas dabartinėmis aplinkybėmis“, – sakė jis.
Panašios pozicijos laikosi ir Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas).
„Mums nereikia naujos Geležinės uždangos Europoje“, – sakė jis.
„Iš pat pradžių visi sutarėme, kad tai (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karas“, – kalbėjo J. Asselbornas.
Austrijos diplomatijos vadovas Alexander'as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas) savo ruožtu sakė: „ES neturi priimti kategoriško sprendimo dėl 140 mln. žmonių.“
Vasario 25-ąją, kitą dieną po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Čekija sustabdė vizų išdavimą rusams, tačiau išimtys taikomos pilietinės visuomenės veikėjams arba humanitarinės pagalbos atvejais.
Rusijos kaimynės Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija, turinti su ja ilgiausią sieną Europoje, iškart po invazijos ėmė raginti Briuselį uždrausti rusų turistams išduoti ES Šengeno vizas.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) Prahoje sakė, kad apribojus vizų išdavimą Rusijos oficialioms delegacijoms ir įmonių vadovams, atėjo laikas imtis veiksmų prieš eilinius rusus.
„Šie nebylūs privatūs asmenys taip pat turėtų suprasti, kad karas sukelia pasekmių“, – sakė jis.
„Jų mokesčių pinigais tiesiogine prasme mokama už bombas, žudančias ukrainiečių vaikus ir griaunančias ligonines, vaikų darželius, mokyklas“, – pabrėžė U. Reinsalu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją2
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...
-
JAV ambasada Izraelyje nurodė darbuotojams ir jų šeimoms apriboti judėjimą
Jungtinių Valstijų ambasada Izraelyje penktadienį nurodė savo darbuotojams ir jų šeimoms apriboti judėjimą po pranešimų, kad Izraelis surengė smūgį Irane. ...