„Mes tiesiog negalime susitaikyti su tuo, kad žmonės mūsų žemyne neturi galimybės naudotis būtiniausiomis paslaugomis. Tačiau sunkūs laikai atskleidžia tikruosius draugus“, – sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

„Todėl šiandien mes metame gelbėjimosi ratą. Uždniestrės gyventojams pristatysime dujų ir atkursime jiems galimybę naudotis elektra ir šildymu“, – pridūrė ji.

Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ sausio 1 dieną sustabdė dujų tiekimą Uždniestrei, kilus ginčui dėl skolos su proeuropietiška Moldovos vyriausybe, todėl maždaug 400 000 Uždniestrės gyventojų liko be šildymo ir karšto vandens.

Uždniestrė, tarptautiniu mastu pripažįstama Moldovos dalimi, Sovietų Sąjungos gyvavimo pabaigoje paskelbė nepriklausomybę ir nuo to laiko yra priklausoma nuo Maskvos finansinės paramos, tačiau rusiškas dujas gauna per Moldovą.

Briuselio pareiškime teigiama, kad šias lėšas Moldova galėtų panaudoti dujoms pirkti „iš tiekėjų Ukrainoje ir Europos rinkoje“.

Ši pagalba yra pirmas žingsnis siekiant padėti Moldovai įveikti krizę, o ES teigė, kad „artimiausiomis savaitėmis“ bus pateiktas didesnis finansinis paketas.

Pareiškime priduriama, kad Briuselis taip pat nagrinėja „variantą teikti paramą tiekiant anglis iš Ukrainos“.

Moldova ir ją palaikanti ES dėl krizės kaltina Maskvą, sakydama, kad ši dujų tiekimą paverčia ginklu ir neproporcingai išpučia skolos problemą.

„Kremlius naudojasi energetika Moldovos žmonėms šantažuoti, o tai kelia pasipiktinimą, nors ir nestebina“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

Tačiau Uždniestrės separatistinė valdžia dėl krizės kaltina Kišiniovą ir teigia, kad šis nesugeba išspręsti ginčo dėl skolos su „Gazpromu“ ir dujų tiekimo stabdymu.

Dėl krizės beveik visiškai sustojo separatistinio regiono pramonė, o gyventojams tenka kęsti penkių valandų trukmės elektros energijos tiekimo pertrūkius ir, norėdami pasišildyti, yra priversti kūrenti malkas.