D. Trumpas šeštadienį pribloškė Europą, kai pažadėjo ES narėms Danijai, Suomijai, Prancūzijai, Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai, taip pat blokui nepriklausančioms Didžiajai Britanijai ir Norvegijai įvesti iki 25 proc. siekiančius mokesčius, jei Grenlandija – autonominė Danijos teritorija – nebus perleista Jungtinėms Valstijoms.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė apie galimybę suduoti atsakomąjį smūgį ES prekybos ginklu, kuris buvo sukurtas 2023 metais po Lietuvos kaltinimų Kinijai, bet dar niekada nebuvo aktyvuotas.
Europos Parlamento liberalų frakcijos „Renew Europe“ vadovė Valerie Hayer taip pat paragino panaudoti šį ginklą.
Ši priemonė, vadinama „bazuka“ arba „branduoliniu“ pasirinkimu, yra skirta atgrasyti nuo ekonominės prievartos bet kurios iš 27 ES valstybių narių atžvilgiu.
ES prievartą apibrėžia kaip trečiosios šalies „taikomas – arba grasinamas taikyti – priemones, darančias poveikį prekybai ar investicijoms“, tokiu būdu kišantis į „teisėtus suverenius ES ir valstybių narių sprendimus“.
Ką ši priemonė daro?
ES „prekybos bazuka“, taip praminta pagal JAV rankinį prieštankinį reaktyvinį granatsvaidį, leidžia blokui imtis tokių priemonių kaip prekių ir paslaugų importo bei eksporto apribojimai savo 450 mln. žmonių turinčioje bendrojoje rinkoje.
Tai taip pat suteikia Briuseliui galią riboti Amerikos bendrovių prieigą prie viešųjų pirkimų sutarčių Europoje.
Pernai ES grasino panaudoti šį ginklą per sunkias prekybos derybas su D. Trumpu, kad išvengtų didelių muitų, bet abi pusės galiausiai pasiekė susitarimą.
Svarbiu taikiniu galėtų tapti JAV technologijų milžinės, nes Jungtinių Valstijų paslaugų balansas su ES yra teigiamas.
Briuselis anksčiau sudarė sąrašą JAV paslaugų, į kurias būtų galima nusitaikyti.
Minima priemonė buvo sukurta po to, kai Lietuva apkaltino Kiniją uždraudus jos eksportą dėl Vilniaus sprendimo 2021 metais leisti atidaryti Taivano atstovybę.
Kaip priemonė veikia?
Tiek Europos Komisija, tiek valstybės narės turi teisę siekti priemonės aktyvavimo, tačiau tam reikėtų bent 55 proc. šalių narių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, pritarimo.
Pagal taisykles, net jei Briuselis aktyvuotų šį prekybos ginklą, gali praeiti keli mėnesiai, kol bus imtasi kokių nors priemonių.
Pirmiausia Europos Komisija turi keturis mėnesius tyrimui dėl žalinga prekybos politika kaltinamos trečiosios šalies, o tada valstybės narės turėtų nuo aštuonių iki dešimties savaičių bet kokiam pasiūlymui dėl veiksmų palaikyti.
Tik tada Komisija galėtų parengti priemones, kurios įsigaliotų per šešis mėnesius. ES teigia, kad šis terminas yra orientacinis.
Tačiau net ir vien tyrimo pradėjimas pagal šią priemonę pasiųstų įtaigią žinią, kad Briuselis yra pasirengęs duoti atkirtį savo svarbiam sąjungininkui.
„Jungtinės Valstijos daro klaidą, kuri yra ne tik pavojinga, bet ir gali būti skaudi“, – pareiškime teigė „Renew Europe“ vadovė V. Hayer.
„Kovos su prievarta priemonė yra mūsų ekonominis branduolinis ginklas“, – sakė ji.
Smūgis akcijų rinkai
Europos lyderiams tvirtai pasipriešinus JAV prezidento grasinimams įvesti muitus dėl nepritarimo jo planams dėl Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos, pagrindiniai Europos akcijų indeksai pirmadienio prekybos sesijos pradžioje patraukė žemyn.
Pagrindinis Paryžiaus akcijų indeksas sesijos pradžioje smuko 1,6 proc., Frankfurto – 1,4 proc., o Londono – 0,2 procento.
Pagrindiniai Amsterdamo, Madrido, Milano ir Oslo biržų indeksai sesijos pradžioje nusileido po daugiau nei 1 procentą.
Europos šalys, įskaitant Daniją, pareiškė, kad „laikosi vieningos pozicijos“ prieš D. Trumpo šeštadienį išsakytą grasinimą įvesti joms iki 25 proc. dydžio muitus, jei Grenlandija nebus perduota Jungtinėms Valstijoms.
„Grasinimai įvesti muitus kenkia transatlantiniams santykiams ir kelia pavojingo nuolatinio padėties blogėjimo riziką“, – sekmadienį bendrame pareiškime įspėjo Didžioji Britanija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija.
Naujausi komentarai