ES finansų ministrų derybos žlugo, Nyderlandams blokuojant kompromisą

„Po 16 valandų trukusių diskusijų priartėjome prie susitarimo, bet jo dar nepasiekėme. Sustabdžiau Eurogrupės (darbą)... Tęsime rytoj, ketvirtadienį“, – sakė Eurogrupės pirmininkas Mario Centeno (Mariju Sentenu).

Per ES finansų ministrų derybas vykęs šiaurinių ir pietinių šalių ginčas priminė niūriausias euro zonos skolų krizės dienas.

Koronaviruso pandemija smarkiai paveikė Europos ekonomiką, šalims įvedus griežtas karantino priemones, dėl kurių nedirba kompanijos ir sustojo įprastinis gyvenimas.

Antradienį prasidėjusi ministrų vaizdo konferencija baigėsi trečiadienį, Italijai ir Ispanijai reikalaujant, kad su svarstomu pagalbos planu nebūtų susietos jokios sąlygos.

Tvyrant didelei įtampai, ministrai atidėjo ypač keblią diskusiją dėl solidarumo fondo, į kurį mokėtų Europos partnerės, bendrai skolindamosi pinigus rinkose.

Šiam vadinamųjų koronaobligacijų pasiūlymui griežtai nepritarė Vokietija, Nyderlandai ir kitos turtingos šalys, kurios tai laiko įsiskolinusių pietinių valstybių bandymu nesąžiningai pasinaudoti šiaurinių šalių fiskaline disciplina.

Ministrai sutiko perduoti šį klausimą ES lyderiams, kurie vaizdo konferenciją surengs vėliau šį mėnesį.

„Protingos sąlygos“

Vokietija ir jos sąjungininkės tvirtina, kad bet kokiam Europos gelbėjimui reiktų naudoti 410 mlrd. eurų disponuojantį euro zonos finansinės pagalbos fondą, be to, šių šalių nuomone, reiktų palaukti ir pažiūrėti, kokį poveikį padarys Europos centrinio banko (ECB) jau taikomos monetarinės skatinimo priemonės.

Šaltiniai sakė, kad per derybas daug ginčytasi, kaip naudoti Europos stabilumo mechanizmą (ESM), skirtą padėti sunkumų patiriančioms euro zonos šalims. Nyderlandai tvirtino, kad pagalbos negalima teikti be pažado mainais vykdyti tam tikras reformas.

„Dėl dabartinės krizės turime daryti išimtį ir ESM medicininėms išlaidoms dengti gali būti naudojamas be sąlygų“, – sakė Nyderlandų finansų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra).

„Ilgalaikei ekonominei paramai, galvojame, protinga derinti ESM naudojimą su tam tikromis ekonominėmis sąlygomis“, – sakė jis.

Vietoje to pasirinkus ES bendro skolinimosi priemones, vadinamąsias koronaobligacijas, jų išleidimas nepadėtų nuo COVID-19 pandemijos labiausiai nukentėjusioms šalims ir gali sukelti dar daugiau problemų, sakė W. Hoekstra.

Pasak W. Hoekstros, jo šalis „buvo ir yra nusistačiusi prieš šią idėją... Manome, kad tai sukels ES daugiau problemų negu sprendinių.“

„Turėtume suteikti garantijas kitų šalių skoloms, ir tai nėra protinga“, – jis parašė savo „Twitter“ paskyroje po ilgai užsitęsusio euro zonos finansų ministrų pasitarimo.

Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį sakė, kad esamų įrankių pakaktų padėti Europos Sąjungai koronaviruso krizės metu, ir dar kartą atmetė prieštaringai vertinamas „koronaobligacijas“.

Blokas gali ekonomines pasekmes spręsti „naudodamas klasikinius instrumentus, tokius kaip Europos biudžetas“, sakė O. Scholzas.

Prancūzija ir Vokietija, galingiausios euro zonos valstybės, sakė, kad sutiko su finansinės pagalbos fondo, kuris galėtų pasiūlyti bendrai iki 240 mlrd. eurų, naudojimo sąlygomis.

„Drauge su Vokietijos finansų ministru Olafu Scholzu raginame visas Europos valstybes stoti prieš išskirtinius iššūkius ir pasiekti ambicingą susitarimą“, – pasibaigus deryboms sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as (Briuno Le Meras).

„Labai griežti“

Prasidedant deryboms Italija teigė, kad atsisakys naudotis ESM, kuris buvo sukurtas 2012 metais per euro zonos skolų krizę, kai tokios valstybės kaip Graikija nebegalėjo skolintis rinkose.

ESM programos yra susietos su griežtomis sąlygomis, kurių Italija ir Ispanija žada atsisakyti, jei kitos šalys bandytų jas primesti.

Jos baiminasi, kad Briuselio auditoriai tikrins jų viešąsias išlaidas, kaip nutiko finansinę pagalbą gavusioms Graikijai ir Portugalijai.

Šiaurinės narės tvirtina, kad sąlygas dėl koronaviruso krizės galima taikyti minimaliai, bet ilgesniu periodu pagalbą gaunanti šalis turėtų susitvarkyti savo finansus.

„Galiausiai būtent olandai reiškė pernelyg didelius reikalavimus dėl sąlygų“, – sakė vienas ES diplomatas.

„Olandai buvo labai griežti. Be Nyderlandų būtume pasiekę susitarimą“, – pridūrė diplomatas.

Kad ir ką sutars ministrai, jų sprendimas bus pateiktas ES lyderiams. Praėjusį mėnesį lyderiams nepavyko susitarti dėl finansinės pagalbos ir jie pavedė finansų ministrams rasti išeitį iš aklavietės.

Italija ir Ispanija, kurias vėliau parėmė Prancūzija, norėjo, kad Briuselis pritartų „koronaobligacijų“ idėjai.

Be to, diskutuojama apie Europos investicijų banko (EIB) skolinimo paslaugas nukentėjusioms mažoms ir vidutinio dydžio kompanijoms, taip pat apie garantinį fondą tam tikroms šalių nedarbo schemoms, kurį tvarkytų Europos Komisija.