Šis susitarimas leistų išsiųsti prieglobsčio prašytoją į saugia laikomą ES nepriklausančią valstybę, net jei jų nesieja joks ankstesnis ryšys, pavyzdžiui, jei tarp trečiosios šalies ir ES valstybės yra sudarytas susitarimas. Anksčiau prieglobsčio prašytojus su tokiomis šalimis turėjo sieti glaudūs ryšiai, pavyzdžiui, šeimos ryšiai arba ilgesnė viešnagė praeityje.
Prieglobsčio prašytojai galėtų būti deportuoti į šalis, kuriose jie nėra lankęsi ir su kuriomis neturi jokių šeimos, kultūrinių ar kitokių ryšių. Tačiau lieka galioti išimtis nelydimiems nepilnamečiams, kurios reikalavo ES valstybės – ryšys su šalimi, į kurią jie deportuojami, ir toliau bus būtina sąlyga.
Tam, kad susitarimas įsigaliotų, jis dar turi būti oficialiai priimtas, tačiau tai paprastai laikoma formalumu, nes derybininkai jau susitarė dėl kompromiso. EP trečiadienį atvėrė kelią deryboms, už tai balsavus dešiniųjų daugumai. Didžiąją dalį paramos pademonstravo centro dešinės ir dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjai.
Klausimas dėl reikalavimo turėti asmeninį arba teisinį ryšį su trečiąja šalimi jau buvo aptartas praėjusiais metais per derybas dėl Bendrosios Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) reformos. Galiausiai buvo nuspręsta, kad ryšys išliks privaloma sąlyga, tačiau po tam tikro laiko bus peržiūrėtas.
„Tūkstančiai migrantų nuskęsta Viduržemio jūroje arba patiria žmonių kontrabandininkų, kurie jų sąskaita susikrauna turtus, išnaudojimą“, – pareiškė Danijos imigracijos ministras Rasmusas Stoklundas. Pasak jo, labai svarbu imtis veiksmų siekiant „pašalinti traukos veiksnius, kurie palaiko nesveiką ir nežmonišką sistemą“.
Naujausi komentarai