„Po tris dienas trukusių derybų ES ambasadoriai susitarė dėl priemonių prieš subjektus, tiekiančius iranietiškus dronus, smogiančius Ukrainai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti valstybė narė.
Rusija ir Iranas ginasi
Rusija trečiadienį įspėjo Jungtines Tautas netirti įtariamų iranietiškų dronų smūgių Ukrainoje ir prisijungė prie Irano, neigdamos ginklų kilmę, Europos Sąjungai rengiant naujas sankcijas.
Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė sušaukė uždarą Saugumo Tarybos posėdį dėl įtariamo dronų pardavimo Rusijai, kurį jos pavadino JT ginklų apribojimų Iranui pažeidimu.
ES ir JAV teigė turinčios įrodymų, kad Iranas tiekė Rusijai nebrangius dronus „Shahed-136“, kurie nusileidę sprogsta ir dėl kurių pirmadienį Kyjive žuvo penki žmonės bei buvo sunaikinta civilinė infrastruktūra.
Ukraina, kuri svarsto galimybę nutraukti diplomatinius santykius su Teheranu, teigia, kad jos kariuomenė per kiek daugiau nei mėnesį numušė daugiau nei 220 Irano dronų, be to, pasirodė nuotraukų, kurios, atrodo, nurodo į ryšius su Iranu.
Tačiau Rusijos diplomatas Dmitrijus Polianskis pasmerkė „nepagrįstus kaltinimus ir sąmokslo teorijas“, kaip įrodymą nurodydamas, kad ant dronų, oficialiai vadinamų bepiločiais orlaiviais, buvo užrašytas rusiškas žodis „pelargonija“.
Rusijos kariuomenės Ukrainoje naudojami bepiločiai orlaiviai yra gaminami Rusijoje.
„Rusijos kariuomenės Ukrainoje naudojami bepiločiai orlaiviai yra gaminami Rusijoje, – žurnalistams sakė D. Polianskis. – Rekomenduočiau nenuvertinti Rusijos dronų pramonės technologinių galimybių.“
Tačiau jis įspėjo, kad JT, vykdydamos galiojančias sankcijas Iranui, nesiimtų jokių tyrimų Ukrainoje.
„Komanda neturi įgaliojimų atlikti tyrimus, ji nėra sankcijų komiteto dalis. Taigi tai būtų absoliučiai neprofesionalu ir politiška“, – sakė jis.
Jei JT sekretoriatas ar generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) vis tiek tęs savo veiklą, „turėsime iš naujo įvertinti savo bendradarbiavimą su jais, o tai vargu ar atitinka kieno nors interesus“, sakė D. Polianskis.
Irano pasiuntinys JT Amiras Saeidas Iravanis (Amiras Saidas Iravanis) taip pat atmetė „nepagrįstus ir nepamatuotus teiginius“ dėl dronų perdavimo ir sakė, kad Teheranas, kuris susilaikė balsuojant dėl karo Ukrainoje, nori „taikaus [karo] sprendimo“.
Tuo pat metu Iranas patiria vis didesnį spaudimą dėl represijų prieš didžiausius pastarųjų metų protestus, kuriuos išprovokavo 22-ejų metų Mahsos Amini, kurią sulaikė liūdnai pagarsėjusi klerikalinės valstybės „moralės policija“, mirtis.
„Greitas ir ryžtingas“ atsakas
ES ketvirtadienį sutarė dėl sankcijų atsakingiesiems už iranietiškų dronų tiekimą Rusijai.
Blokui pirmininkaujanti Čekija pranešė, kad susitarta dėl sankcijų trims asmenims ir vienam subjektui.
Naujienų agentūros AFP matytame sąraše nurodyta, kad 27 šalių blokas taikys sankcijas trims aukšto rango kariniams pareigūnams, įskaitant Irano ginkluotųjų pajėgų štabo viršininką generolą Mohammadą Hosseiną Bagheri (Mohamadą Hoseiną Bagerį), taip pat dronų gamintojai „Shahed Aviation Industries“ – aviacijos ir kosmoso bendrovei, susijusiai su galingąja Revoliucine gvardija.
JAV tvirtina, kad minimi dronai pažeidė 2015 metų 2231-ąją JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria buvo įtvirtintas dabar ant žlugimo ribos atsidūręs branduolinis susitarimas su šiitiška respublika.
Rezoliucijoje numatytas draudimas Iranui parduoti įprastinę ginkluotę nustojo galioti 2020 metais, nepaisant tuometinės JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos pastangų.
JAV nenurodė įtariamo pažeidimo, tačiau 2231-oji rezoliucija iki 2023 metų spalio vis dar draudžia bet kokius ginklų perdavimus, kurie galėtų būti naudingi branduolinį užtaisą galinčioms nešti balistinėms raketoms.
Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas) sakė, kad JAV turi „apsčiai įrodymų“ apie iranietiškų dronų gabenimus į Rusiją, nors „Iranas ir toliau meluoja“ apie šias siuntas. N. Price'as sakė, kad JAV ir jų sąjungininkės „nedvejodamos taikys sankcijas“ bet kuriai su šiais perdavimais susijusiai valstybei.
Irano susidorojimas su protestuotojais jau privedė prie naujų Vakarų sankcijų dėl žmogaus teisių ir nustūmė į antrą planą JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pastangas atkurti 2015 metų branduolinį susitarimą, iš kurio D. Trumpas išvedė JAV.
Vakarų pareigūnai pabrėžė, kad Irano dronai yra įrodymas, jog Rusijos, istoriškai vienos didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje, arsenalas dėl nuostolių mūšio lauke smarkiai išsekęs.
JAV paskelbė žvalgybos duomenis, kuriuose teigiama, kad iranietiški dronai dažnai sugenda, o Rusija taip pat kreipėsi į Šiaurės Korėją, nors Kinija, kaip pranešama, atmetė raginimus siųsti ginklų.
Vašingtone viešintis Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras) teigė, kad Rusija kliaujasi dronais tiek dėl mažų atsargų, tiek dėl Ukrainos laimėjimų.
Rusai „supranta, kad šiuo metu jie neturi pranašumo ore, nes Ukrainos pusėje yra oro gynyba. Jie jau prarado daug lėktuvų“, sakė H. Pevkuras žurnalistams.
Ukraina sveikina ES sankcijas Iranui dėl dronų
Ukraina ketvirtadienį palankiai įvertino Europos Sąjungos sankcijas trims generolams ir vienai ginklų bendrovei, tiekiančiai Rusijai iranietiškus dronus, kurie, Kyjivo teigimu, buvo naudojami smūgiams Ukrainoje.
„Sveikinu ES greitus veiksmus po mano pirmadienio raginimo įvesti sankcijas Iranui už tai, kad jis padeda Rusijai žudyti ukrainiečius ir kenkia mūsų energetikos infrastruktūrai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
