Susitikimas vaizdo konferencijos formatu vyks 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku, per „Twitter“ pranešė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
Susitikimas bus surengtas ketvirtą dieną tęsiantis pražūtingai Rusijos invazijai į Ukrainą, dėl kurios Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui jau pritaikytos asmeninės sankcijos.
Susitikimas bus skirtas „priimti tolesnes priemones Ukrainai paremti, vykstant Rusijos agresijai“, rašo J. Borrellis.
„Pasiūlysiu skubios pagalbos paketą Ukrainos pajėgoms, kad paremtume jų didvyrišką kovą“, – pridūrė jis.
Pasiūlysiu skubios pagalbos paketą Ukrainos pajėgoms, kad paremtume jų didvyrišką kovą.
Žinia apie šį pasitarimą buvo netikėtai paskelbta, kai Vokietija nutarė nebesipriešinti siūlymui atriboti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, ko primygtinai prašė Ukraina.
Vokietija pateikė dar vieną dramatišką netikėtumą, kardinaliai pakeitusi savo poziciją ir nusprendusi leisti perduoti ginklų Kijevo vyriausybei. Berlynas ilgą laiką laikėsi politikos netiekti ginklų konfliktų zonoms.
Ši permaina įvyko daugeliui kitų Europos šalių irgi pažadėjus suteikti karinę pagalbą Ukrainai. Be to, Lenkija anksčiau šeštadienį pabrėžtinai sukritikavo Berlyną dėl vengimo prisidėti.
Vokietijai pateiktame Ukrainos pageidavimų sąraše, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, minimos vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos, šautuvai kovai su dronais, mikrobangų naikinamosios sistemos ir šaudmenys.
Nors tai nėra oficialiai įtraukta į susitikimo darbotvarkę, diplomatai sakė, kad ministrai tikriausiai aptars galimybę dar labiau suveržti sankcijų kilpą Rusijai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė ES panaikinti Rusijos prieigą prie SWIFT sistemos. Tokia priemonė jau buvo itin veiksmingai panaudota prieš Iraną, kai šis buvo nubaustas dėl savo branduolinės programos.
SWIFT žinučių sistema leidžia bankams sparčiai ir saugiai atlikti lėšų pervedimus, o jos netekus būtų smarkiai sutrikdyta Rusijos prekyba su didžiąja dalimi pasaulio.
Italija, Vengrija ir Kipras taip pat priešinosi planams atsieti Maskvą nuo SWIFT, bet persigalvojo, kilus tarptautiniam įtūžiui dėl Rusijos invazijos į kaimyninę šalį.
ES finansų ministrai šeštadienį pavedė Europos Komisijai ir Europos Centriniam Bankui (ECB) išnagrinėti galimas SWIFT atjungimo pasekmes, pareigūnams baiminantis nenumatyto poveikio ES ekonomikai.
Pirmosios diskusijos apie naujas sankcijas prasidėjo tuojau po ankstesnių priemonių, įsigaliojusių vėlai penktadienį.
Ankstesniu sankcijų paketu buvo įšaldytas V. Putino ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtas, esantis Bendrijos jurisdikcijoje. Taip pat buvo įvesta suvaržymų Rusijos bankininkystės sektoriui ir sugriežtinti esami kelionių draudimai.
