Estijos parlamentas pirmadienį prezidento išrinkti nesugebėjo

Estijos parlamente pirmadienį į ypatingąjį posėdį susirinkusiems 94 įstatymų leidėjams nepavyko išrinkti naujo šalies prezidento – vienintelis kandidatas, 63 metų Alaras Karis, nesugebėjo užsitikrinti būtinos daugumos balsų.

Estijos nacionalinio muziejaus direktorius A. Karis per slaptą balsavimą 101 vietos parlamente gavo 63 balsus. 16 biuletenių buvo tušti, negaliojančių biuletenių nebuvo.

Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs du trečdalius balsų – bent 68.

Prezidento rinkimai buvo vienintelis ypatingojo posėdžio darbotvarkės klausimas.

A. Karis kandidatūrą iškėlė 59 Estijos parlamento nariai – visi 25 Centro partijos ir visi 34 Reformų partijos deputatai. Šios dvi partijos sudaro Estijos valdančiąją koaliciją.

„Isamaa“ („Tėvynė“) ir socialdemokratai anksčiau paskelbė , kad per pirmąjį prezidento rinkimų turą suteikia savo parlamentarams laisvę balsuoti savo nuožiūra, o Estijos konservatorių liaudies partija (EKRE) – didžiausia opozicinė jėga – paskelbė, kad rems savo kandidatą, buvusį parlamento pirmininką Henną Polluaasą (Heną Peluasą).

Visgi H. Polluaasas nesurinko pakankamai parlamentarų balsų, kad būtų iškelta jo kandidatūra.

Po pirmadienio balsavimo parlamentarai antradienio vidurdienį vėl bandys išrinkti prezidentą. Prieš antrąjį balsavimo turą, tos pačios dienos 8–10 val. pateikiamas naujas kandidatų sąrašas.

Jei nė vienas kandidatas antrajame rinkimų ture nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, tą pačią dieną rengiamas trečiasis rinkimų turas tarp dviejų kandidatų, antrajame ture surinkusių daugiausiai balsų.

Jeigu trečiajame rinkimų ture prezidentas neišrenkamas, parlamento pirmininkas per vieną mėnesį šaukia rinkiminę kolegiją prezidentui išrinkti.

Rinkiminę kolegiją sudaro parlamento nariai ir savivaldybių tarybų atstovai.

Renka parašus dėl tiesioginių prezidento rinkimų

Estijos valdančiajai koalicijai priklausančios Centro partijos frakcija parlamente pirmadienį pradėjo rinkti parašus dėl įstatymo projekto, numatančio tiesioginius šalies prezidento rinkimus.

Įstatymo projekte sakoma, kad teisę paskirti kandidatą į prezidentus turėtų mažiausiai 10 tūkst. balsuoti galinčių Estijos piliečių.

„Kandidatas, gaunantis daugiau kaip pusę rinkėjų, dalyvaujančių balsavime, balsų, skelbiamas išrinktu. Jei joks kandidatas negauna reikiamos daugumos, rengiamas antras balsavimas dalyvaujant dviem kandidatams, gavusiems daugiausiai balsų“, – sakoma Centro partijos frakcijos pirmininko Jaanus Karilaido (Janaus Karilaido) pranešime spaudai.

Jei per pirmąjį balsavimą keli kandidatai liktų antroje vietoje ir turėtų po tiek pat balsų, į antrąjį rinkimų turą patektų vyriausiasis iš jų. Antrojo turo laimėtoju būtų skelbiamas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.


Šiame straipsnyje: Estijarinkimaiprezidentas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kiuliameje

Kiuliameje portretas
Kam jiems reikalingas tas prezidentas ? Vienu grybu bus daugiau ar mažiau ?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių