K. Kallas tai sakė vakar šalies parlamente, pranešė ERR. Per vyriausybės klausimų ir atsakymų valandą pagrindinė tema buvo reakcija į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą apie galimybę dislokuoti užsienio karius Ukrainos teritorijoje.

Estijos konservatorių Liaudies partijos (EKRE) parlamentarams dar kartą pareikalavus garantijų, kad Estijos kariuomenė nebus dislokuota Ukrainoje, K. Kallas pareiškė, kad ne ji priims tokį sprendimą. „Neduodu tokių pažadų, nes aplinkybės gali keistis“, – sakė ji.

„Pagal jūsų interpretaciją atrodo, kad bet kas gali būti įsikišimas. Mūsų karinę pagalbą Ukrainai Rusijos Federacija taip pat gali suvokti kaip kišimąsi, nes mes tikrai norime, kad Ukraina laimėtų, tikrai norime, kad Rusija pralaimėtų ir grįžtų už savo sienų, – kalbėjo K.  Kallas. – Norint pasiųsti karius kur nors už Estijos sienų, reikalingas Riigikogu (Estijos parlamento) mandatas, tad galite nuspręsti patys. Lygiai taip pat, kaip mums siunčiant karius į įvairias misijas buvo reikalingas Riigikogu mandatas. (...)  Šis klausimas be jūsų nebus išspręstas“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasario 26 d. Paryžiuje pareiškė neatmetantis galimybės, kad Europos kariai bus pasiųsti padėti Ukrainai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vakarų demokratijos turi apie tai diskutuoti ir nustoti brėžti „raudonąsias linijas“ dėl pagalbos Kyjivui.