Rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad „Sputnik Estonia“ redakcijos darbas sustabdytas, bet ateityje bus pratęstas.

„Rossija segodnia“ pranešime spaudai sakoma, kad sprendimą nutraukti darbo santykius priėmė patys „Sputnik Estonia“ darbuotojai, nes jiems esą grėsė laisvės atėmimas iki penkerių metų.

„Deja, patirtis rodo, kad nepaisant regimo estų pareigūnų grasinimų absurdiškumo žurnalistų baudžiamasis persekiojimas šiandienos Europoje – realybė. Rizikuoti žmonių laisve mes niekaip negalime“, – nurodė platformą „Sputnik“ sukūrusi „Rossija segodnia“.

Tuo metu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) gruodžio pabaigoje paskelbė, kad šalis agentūros „Sputnik“ vietos padaliniui taiko tik finansines sankcijas ir nebando blokuoti šio portalo ar kaip nors paveikti jo turinio.

Tai U. Reinsalu sakė interviu visuomeninio transliuotojo ERR naujienų portalui. Pasak ministro, finansinius suvaržymus portalui „Sputnik“ Estijoje nulėmė tai, kad Europos Sąjunga taiko sankcijas Rusijos žiniasklaidos grupei „Rossija segodnia“ vadovaujančiam Dmitrijui Kiseliovui, kuris „daro įtaką agentūros „Sputnik“ veiklai“.

„Tačiau noriu pabrėžti, kad jokių veiksmų dėl šio portalo turinio nebuvo. Šios finansinės sankcijos, mūsų vertinimu, kaip tik varžo ekonominę veiklą. Galvoju, kad tai pateisinama. Mes informavome Europos Komisijos juridinę tarnybą. Atitinkamos... agentūros Europos Komisijoje pareiškė, kad šie Estijos Respublikos žingsniai dėl minimo ES sankcijų reglamento taikymo yra tinkami“, – nurodė U. Reinsalu.

Pasak jo, D. Kiseliovas „iš tikrųjų yra vienas svarbiausių propagandininkų, pateisinančių Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu“.

Ministras pridūrė, kad „Sputnik“ biuras Estijoje yra vienas šios žiniasklaidos grupės filialų, todėl jo atžvilgiu ir taikomos finansinės sankcijos.

Finansinės sankcijos pirmiausia reiškia tai, kad Estijos kredito įstaigos neatidaro banko sąskaitų agentūrai „Sputnik“ ir nepalaiko jo mokėjimų.

U. Reinsalu nesutiko su nuomone, kad taikydama sankcijas „Sputnik“ Estija elgiasi skubotai.

„Anksčiau Latvija, pavyzdžiui, remdamasi sankcijomis Dmitrijui Kiseliovui, blokavo portalus „Baltnews“ ir „Sputnik“ Latvijos teritorijoje. Kiek žinau, Lietuva, kaip ir Estija, ėmė taikyti finansines sankcijas „Rossija segodnia“ veiklai. Tai, žinoma, nėra unikalu“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras.

Paklaustas, kodėl Estija sankcijas „Sputnik“ ėmė taikyti tik dabar, nors šis portalas šalyje veikia nuo 2016 metų vasario 24-osios, U. Reinsalu tiesaus atsakymo nepateikė.

„Europos Sąjungoje yra specialių darbo grupių, kurios konsultuojasi ir keičiasi informacija, kaip interpretuoti ir vykdyti sankcijų politiką. Neatmetu galimybės, kad mūsų valdininkai, užsiimantys kova su pinigų plovimu, be abejo, įvertino ir išanalizavo kitų šalių praktiką, ypač Latvijos ir Lietuvos“, – sakė jis.

Anksčiau „Sputnik“ Estijoje vyriausioji redaktorė Jelena Čeryševa pareiškė, kad agentūrai draudžiama daryti lėšų pervedimus, jos mokesčiai įšaldyti, o nuomotojai spaudžiami nutraukti sutartis.

Be to, pasak jos, portalo darbuotojus estų pareigūnai įspėjo dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už bendradarbiavimą su „Sputnik“.