Europos kairiųjų politinėms jėgoms, kurioms nepavyko pasiūlyti patikimos alternatyvios strategijos kovai su žemyną apėmusia gilia recesija, Europos Parlamento rinkimai tapo "juoduoju sekmadieniu" - jos patyrė triuškinamą pralaimėjimą Vokietijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje bei daugelyje kitų ES narių.

Nesėkmė, kurią kairiosios partijos patyrė per keturias dienas trukusį rinkimų maratoną, buvo didesnė nei prieš balsavimą leido prognozuoti viešosios nuomonės apklausos.

Tuo tarpu centro dešiniųjų politinės partijos, kurios yra valdžioje 21-oje iš 27 Europos Sąjungos narių, per šiuos rinkimus sustiprino savo pozicijas.

Negalutiniai oficialūs balsavimo duomenys rodo, kad centro dešinės pakraipos Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų (EPP-ED) blokas ir toliau bus didžiausia politinė grupė Europos Parlamente, kuriame iš viso dirbs 736 europarlamentarai. EPP-ED turės 267-271 vietą.

Socialistai liko antri ir turės 157-161 vietą. Anksčiau jie turėjo 215 vietų.

Įspūdingą Europos dešiniųjų pergalę dar sutvirtino sėkmingas konservatorių "disidentų" - britų ir čekų konservatorių, pasitraukusių iš EPP-ED gretų - pasirodymas. Jie iškovojo kiek daugiau nei 50 vietų.

Rinkėjai sužlugdė kairiųjų partijų viltis laimėti daugiau balsų pasinaudojus visuomenės nerimu dėl ekonomikos krizės, kuri sparčiai didina nedarbo lygį.

"Tai liūdnas vakaras visai Europos socialdemokratijai. Mes labai nusivylę, mums tai vakaras, paženklintas kartėlio", - sakė Socialistų politinės grupės Europarlamente vadovas vokietis Martinas Schulzas.

"Mes turime pamėginti užmauti apynasrį nevaržomoms rinkos jėgoms, ir mes mėginsime tai padaryti turėdami ne tokį tvirtą pagrindą kaip anksčiau", - sakė jis.

Pasak M.Schultzo, artimiausiomis dienomis kiekvienoje šalyje turėtų būti atlikta išsami analizė, "kodėl mums rinkimai baigėsi tokiais rezultatais."

Kairiosios partijos pergalę iškovojo tik Graikijoje ir Danijoje, kur jos yra opozicijoje, bei Slovakijoje.

Vokietijoje kanclerės Angelos Merkel konservatoriai sutriuškino centro kairės pakraipos politinius varžovus ir iškovojo įtikinamą pergalę šiuose rinkimuose, kurie buvo laikomi savotiška generaline repeticija prieš rugsėjį numatytus visuotinius rinkimus.

Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy centro dešiniųjų Sąjunga už liaudies judėjimą (UMP), nepaisant šalį kamuojančių socialinių problemų, nesunkiai įveikė opozicijoje esančius socialistus.

Negalutiniai duomenys rodo, kad Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Gordono Browno Leiboristų partijai taip pat suduotas skaudis smūgis, dar labiau pakenksiantis premjero, kurio kėdė vis smarkiau kliba, autoritetui.

Ispanijoje ir Portugalijoje, kur socialistai yra valdžioje, opozicija juos gerokai aplenkė.

Italijoje nesunkią pergalę iškovojo skandalų persekiojamo premjero Silvio Berlusconi centro dešiniųjų partija.

Briuselio laisvojo universiteto Europos studijų institutui vadovaujantis Mario Telo sakė, kad kairieji patys kalti dėl savo nesėkmės, nes dėl ekonomikos krizės kaltino dešiniąsias politines jėgas, tokiu būdu atitoldami nuo "bleristinės ideologijos", kuri gali būti laikoma problemos dalimis.

"Nebuvo patikimos alternatyvos, todėl dauguma rinkėjų parėmė esamas vyriausybes", - sakė jis.