Per vaizdo konferencijos būdu surengtą susitikimą 19-os euro zonos valstybių finansų ministrai sutiko, kad skubotas išlaidų mažinimas gali turėti neigiamų padarinių ir potencialiai pristabdyti atsigavimą.

„Manau, kad būtų didžiulė klaida, jei atsigavimas, kuris, kaip tikimės, prasidės po koronaviruso pandemijos, būtų nutrauktas“, – prieš susitikimą teigė Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas.

Europa, kaip ir likęs pasaulis, dėl pandemijos patyrė istorinę recesiją ir šiuo metu patiria sunkumų vykdant vakcinacijos kampaniją, laikomą patikimiausiu būdu atgaivinti ekonomiką.

Atsižvelgdami į nuosmukį bei žemyne nuvilnijusią karantinų bangą, euro zonos finansų ministrai teigė, kad „ir toliau saugos mūsų ekonomiką“ su „reikiamomis fiskalinėmis priemonėmis“.

„Kol tęsiasi sveikatos krizė, išlieka būtinybė taikyti plataus masto fiskalines priemones, siekiant apsaugoti piliečius ir bendroves“, – teigiama ministrų pranešime.

Ministrų sprendimas tęsti išlaidavimą yra priešingas politikai, kurios buvo imtasi euro zonos skolų krizės metu, kai Vokietija agitavo už subalansuotą biudžeto politiką euro zonos ekonomikose.

Šį kartą Vokietija pakeitė savo filosofiją ir ragino priimti 750 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo planą, kurį bendrai finansuoja 27 ES šalys narės.

Tačiau ministrai pirmadienį užsiminė, kad kelias subalansuotų finansų link bus atrastas, kai įvyks ekonomikų atsigavimas.

„Įsibėgėjus atsigavimui, euro zonos narės turės atsižvelgti į padidėjusius viešųjų skolų lygius“, – teigiama pranešime.

Ministrai taip pat teigė atsižvelgę į Europos Komisijos (EK) rekomendaciją netaikyti biudžeto deficito taisyklių iki 2022 m. pabaigos.

Tokia politika leidžia šalims atverti pinigines, kad išgelbėtų savo ekonomikas, padėtų kompanijoms išgyventi pandemiją ir išvengtų Briuselio sankcijų.