Maloni sensacija

Rugpjūčio 17 d. ukrainiečių fotoreporteris Jefremas Lukackis, bendradarbiaujantis su agentūra AP, paskelbė pirmą ukrainietiškos sparnuotosios raketos „Flamingas“ nuotrauką. Jau kitą dieną per Ukrainos žiniasklaidą nuvilnijo naujiena: pradedama pirmos ukrainietiškos sparnuotosios raketos serijinė gamyba.

Sensacingą žinią rugpjūčio 20-ąją patvirtino ir prezidentas Volodymyras Zelenskis, „Flamingą“ pavadinęs sėkmingiausiu iš visų ukrainietiškos ginkluotės projektų. Jo masinė gamyba turinti prasidėti dar iki 2026 m. pradžios, patikino Ukrainos vadovas.

Karo ekspertai skeptiškai vertina bet kokį bandymą vienos rūšies ginklui suteikti stebuklingą, lemiamą reikšmę darančio įrankio statusą. Vis dėlto su „Flamingu“ pagrįstai siejamos didelės Ukrainos viltys. Naujasis ginklas suteiktų ukrainiečiams galimybę daryti tai, ko Vakarų partneriai jiems neleidžia nuo pat karo pradžios: sunkiosiomis raketomis smogti į Rusijos gilumą.

Nuo Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje prasidėjusi aukščiausio lygio pokalbių savaitė neprasklaidė abejonių, kad Kremlius nesuinteresuotas nei taika, nei karo veiksmų pristabdymu, todėl „Flamingo“ pasirodymas byloja: kare kaunamasi ne žodžiais, bet fizine jėga.

Dvi raketos – ir duobė

Iki šiol daugiausia dronus gaminusios kompanijos „FirePoint“ sukurta raketa „Flamingas“ – identiška anksčiau Abu Dabyje vykusioje parodoje „IDEX-2025“ pristatytai kompanijos „Milanion Group“ raketai FP-5 – pasižymi imponuojančiais techniniais parametrais. Raketos nuotolis  viršija 3000 km, kovinės galvutės svoris – 1 150 kg, maksimalus greitis – iki 950 km/val., visos raketos startinis svoris – 6 t, sparnų plotis – 6 m, paruošimo laikas startui – 20–40 min., galima skrydžio trukmė – 4 val., galimas raketos nuokrypis nuo tikslo – iki 14 m.

„Radio NV“ kalbintas Ukrainos aviacijos ekspertas Valerijus Romanenka palygino „Flamingo“ raketas su užsienio analogais: „Tomahawk“ skrenda maždaug 1 600 km, britų „Storm Shadow“ arba prancūziškos SCALP – nuo 250 iki 500 km, vokiškos raketos „Taurus“  pasiekia 500 km nuotolį. Už analogus pranašesnė ir „Flamingo“ kovinė galvutė: jos svoris daugiau nei dvigubai viršija standartinį šiuolaikinių sparnuotųjų raketų kovinių galvučių svorį – 450 kg.

Šiuo metu Ukraina kryptingai laikosi vadinamosios adatos dūrių taktikos prieš svarbius karinius taikinius Rusijos teritorijoje.

Tačiau lėtai skrendantys dronai su 50–300 kg sprogstamąja medžiaga yra veiksmingi naftos perdirbimo gamykloms naikinti – lėktuvų angarams ar šaudmenų fabrikams jie negali padaryti reikšmingos ilgalaikės žalos. Be to, svarbesni Rusijos karinės pramonės objektai yra per plačiai pasklidę ir iš dalies įrengti po žeme. Sparnuotųjų raketų ir dronų hibridai, tokie kaip „Palyanytsia“ ar „Peklo“, kuriuos Ukraina neseniai pradėjo naudoti, gali įveikti mažesnį nuotolį, neša tik dalį „Flamingo“ sprogstamosios medžiagos.

Ji galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą tarp kariaujančių šalių Ukrainos naudai ir suteikti postūmį derybų sprendimams.

Jei „Flamingo“ sparnuotoji raketa ir realybėje bus tokia veiksminga kaip techniniuose dokumentuose, ji galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą tarp kariaujančių šalių Ukrainos naudai ir suteikti postūmį derybų sprendimams.

V. Romanenka skaičiuoja: į „Flamingo“ pažeidimo zoną patenka 90 proc. Rusijos karinės pramonės įmonių. Uralas, visa Povolgė – tai gynybos pramonės zona, kur gaminami ir strateginiai bombonešiai. „Raketa gali pasiekti Maskvą, Sankt Peterburgą, Alabugą Tatarstane, kur gaminami „Šached“ dronai, ir didžiąją dalį Sibiro pramonės centrų“, – sakė jis.

Ekspertas pabrėžia naikinimo galią: „Pataikius į Rusijos gynybos pramonės įmonę... Dvi raketos – ir bet kurios Rusijos karinio gamyklos nebeliks. Ji išeis iš rikiuotės bent metams. Pataikymo vietoje bus apie 20 m skersmens duobė.“

Pranašumas – paprastumas

Ukrainietiškos sparnuotosios raketos idėja grindžiama paprastumo principu. „Ši raketa – paprastesnės konstrukcijos, ji neturi paleidimo konteinerio, viskas fiksuota – sparnas, variklis, maksimaliai supaprastinta masinei gamybai“, – sakė V. Romanenka. Skirtingai nuo sudėtingų Vakarų analogų su vizualinio nukreipimo sistemomis, „Flamingas“ naudoja inercinę sistemą kartu su palydovine navigacija.

„Ukrinform“ kalbintas „FirePoint“ atstovas tvirtino, kad ukrainietiška raketa visais atžvilgiais pranašesnė už amerikietiškus analogus. „Tomahawk“ ne tik visais atžvilgiais nusileidžia raketoms „Flamingas“, bet ir yra bemaž penkis kartus brangesnės.

„Defence Express“ vyriausiasis redaktorius Olegas Katkovas pabrėžia taktinį racionalumą. „Mums nereikia labai sudėtingų nukreipimo sistemų, nes mums pirmiausia reikia naikinti Rusijos karinės pramonės kompleksą“, – sako O. Katkovas.

„Flamingo“ skrydžio aukštis matuojamas dešimtimis metrų. Bet kuri sparnuotoji raketa skirta tam, kad skrisdama mažame aukštyje prasiveržtų pro oro gynybą, sako O. Katkovas.

Tačiau didelė raketa turi ir trūkumų. Anot „Defence Express“ ekspertų, „Flamingas“ yra labai didelių gabaritų – gali toli skristi, su didele jėga smogti, bet kuo didesnis objektas, tuo jis labiau pastebimas.

Skirtingai nuo mažesnių šiuolaikinių sparnuotųjų raketų, FP-5 paleidžiama nuo rampos. Gerą pusvalandį, kol trunka ją paruošti, „Flamingas“ būtų pažeidžiamas.

V. Romanenka sklaido iliuzijas dėl poveikio efektyvumo: nuostolių tikrai būsią. „Bus gerai, jei iš 50 paleistų raketų tikslą pasieks dešimt. Todėl  tokia didelė kovinė galvutė – kad nereikėtų kartotinių smūgių. Viena po kitos dvi raketos pataikė – viskas, rusų įmonė užsidarė“, – sakė jis.

Ekspertai lygina „Flamingą“ su XX a. 6–7 dešimtmečių amerikietiškomis sparnuotomis raketoms „MGM-1 Matador“ ir „MGM-13 Mace“.

Gamybos perspektyvos

Kompanija „Milanion Group“ teigia galinti užtikrinti daugiau nei 50 raketų per mėnesį gamybą.

V. Romanenka džiaugiasi šiais skaičiais: „Rusai gali gaminti apie 60 „X-101“ per mėnesį, o mes – 50. Vadinasi, pasiekiame maždaug lygias galimybes su rusais.“

Ketvirtadienį AP paskelbė naujų duomenų apie „Flamingą“. Esą šiandien per dieną pagaminamos kelios raketos, o padidinus gamybos apimtis – bus ir septynios. Taigi per mėnesį Ukraina turės bent 200 „Flamingų“.

Buvęs karinių oro pajėgų karininkas, dabar dirbantis radioelektroninių priemonių kompanijoje, Anatolijus Chrapčinskis siūlo prisiminti iki šiol Ukrainos turėtą potencialą. Juk pirmieji sovietų bepiločiai „Tu-143“, pirmą kartą į orą pakilę XX a. 8-ajame dešimtmetyje, buvo gaminami ne kur kitur, bet Ukrainoje, Charkivo aviacijos gamykloje. „Flamingu“ buvo pavadinta ir viena raketų, projektuotų XX a. paskutinį dešimtmetį ir XXI a. pradžioje. Ji buvo pristatoma kaip Ukrainos tolimojo nuotolio ginklas“, – „Radio NV“ sakė ekspertas. Jis pabrėžė esant galimybių sykiu dirbti valstybinėms ir privataus verslo įmonėms.

Tiesa, A. Chrapčinskis neatmeta galimybės, kad kuriant „Flamingą“  pagalbos galėjo suteikti ir Vakarų inžinieriai, nors pabrėžia Ukrainą turint sukaupus daug žinių iš dronų bandymų.

Tikrasis proveržis esą įvykęs praktiškai išbandant tolimojo nuotolio dronų technologijas. Ukraina sugebėjo „suprasti, kaip apeiti Rusijos oro gynybos sistemas, kaip kovoti su Rusija radijo elektroninį karą, kaip sukurta Rusijos gynybos sistema“. Ši patirtis buvo įgyta atliekant realius smūgius naftos perdirbimo gamykloms ir kitiems strateginiams objektams.

Dabar Ukraina jau bando dronų-perėmėjų sistemas, iš anksto testuodama reaktyvinio greičio režimo ryšį.

Taip Ukraina per keletą metų sugebėjo transformuoti sovietmečio technologinį palikimą į šiuolaikinius tolimojo nuotolio ginklus, derindama istorinį potencialą su praktine komine patirtimi ir daline Vakarų parama.

Nauji ginklai

„Flamingai“ papildys nacionalinį Ukrainos karinį arsenalą. Anksčiau šiemet V. Zelenskis yra sakęs, kad dabar bent 40 proc. fronte naudojamų ginklų – vietinės gamybos.

Ukraina pastaraisiais metais nuosekliai plėtojo savo raketų programą. 2020 m. pirmą kartą pristatyta priešlaivinė raketa „Neptūnas“ tarptautinį pripažinimą pelnė 2022 m. balandį, kai buvo panaudota prieš Juodosios jūros povandeninės karalystės legenda tapusį Rusijos kreiserį „Maskva“. Nuo tada patobulintos „Neptūno“ versijos buvo pritaikytos sausumos puolimui su didesniu nuotoliu.

Tarp kitų projektų minima taktinė balistinė raketa „Grim-2“, skirta iki 500 km nuotoliui, ir įvairios eksperimentinės sistemos, skirtos kovoti su oro ir jūrų grėsmėmis.

Anksčiau šiais metais Ukraina taip pat išbandė naują savos gamybos balistinę raketą „Sapsan“, kurią analitikai apibūdino kaip „didesnę už ATACMS“. Pasak gynybos ekspertų, raketos nuotolis yra apie 300 km (kai kurie šaltiniai mini 500 km), ji neša daugiau nei 400 kg svorio kovinę galvutę ir jau buvo panaudota koviniuose veiksmuose prieš Rusijos vadavietes.

„Sapsan“ bandymai prasidėjo 2024 m. vasarą, mažiausiai dvi atskiros komandos dirbo prie skirtingų versijų. 2024 m. rugpjūčio pabaigoje viena iš šių raketų sėkmingai baigė bandymus.

Sparnuotoji raketa skrenda žemame aukštyje sekdama žemės paviršiaus kontūrus ir yra valdoma viso skrydžio metu, o balistinė skrenda pagal parabolinę trajektoriją – iššauta į viršų, ji pasiekia maksimalų aukštį ir tada krinta ant taikinio. Sparnuotųjų pranašumas – mažesnė kaina, galimybė valdyti viso skrydžio metu.

Balistinės raketos gali nešti dideles kovines galvutes, leidžiančias reikšmingai sunaikinti taikinius, tokius kaip kariniai aerodromai, šaudmenų sandėliai ir technikos koncentracijos vietos. Jos gali išvystyti ypač didelį greitį – iki dešimties kartų didesnį nei dronų ir kelis kartus didesnį nei sparnuotųjų raketų, todėl priešui yra sunkiau perimamos.

Rusija turi platų balistinių raketų spektrą. Atakose prieš Ukrainą dažniausiai naudojamos „Iskander“ (nuotolis – 500–700 km), Šiaurės Korėjos gamybos „KN-23“ (700 km). Taikinius Ukrainoje Maskva atakuoja sparnuotosiomis „H-101/H-555“, „Kalibr“, „Iskander-K“.