Eu­ro­pa ieš­ko ast­ro­nau­tų skry­džiams į kos­mo­są

Esa­te jau­nas, ge­ros fi­zi­nės for­mos, bai­gęs aukš­tą­jį moks­lą? Tuo­met jums vi­sai ne­to­li iki Mė­nu­lio. Mat Eu­ro­pos kos­mi­nės erd­vės agen­tū­ra (Eu­ro­pean Spa­ce Agen­cy – ESA) pa­skel­bė at­vi­rą at­ran­ką tap­ti ast­ro­nau­tu.
Kaž­ku­ris iš at­rink­tų­jų vie­ną die­ną pa­seks Eu­ge­ne’o Cer­na­no pė­do­mis. Jis – pa­sku­ti­nis žmo­gus, ku­rio ko­ja lie­tė Mė­nu­lio pa­vir­šių, tai bu­vo 1972-ai­siais, ra­šo bri­tų dien­raš­tis „The Ti­mes“.

Esate jaunas, geros fizinės formos, baigęs aukštąjį mokslą? Tuomet jums visai netoli iki Mėnulio. Mat Europos kosminės erdvės agentūra (European Space Agency – ESA) paskelbė atvirą atranką tapti astronautu.
Kažkuris iš atrinktųjų vieną dieną paseks Eugene’o Cernano pėdomis. Jis – paskutinis žmogus, kurio koja lietė Mėnulio paviršių, tai buvo 1972-aisiais, rašo britų dienraštis „The Times“.

Rimti reikalavimai

ESA atstovai kol kas nieko nežada, sako tik ieškantys žmonių, galėsiančių dirbti Tarptautinėje kosminėje stotyje. Jie užsimena apie galimybę vienam ar dviem astronautams skristi ir į Mėnulį.
Manoma, kad paraiškas pateiks apie 22 tūkst. žmonių. Suprantama, kad komisija bus išranki ieškodama idealių kandidatų. Jis ar ji turi būti 27–37 metų (nors išskirtiniams kandidatams porą metelių galima pridėti), turėti inžinerijos, medicinos ar gamtos mokslų magistro arba daktaro laipsnį.
Idealiu atveju – dar ir piloto licenciją. Jei į atranką ateis patyręs pilotas, komisiją tenkins netgi bakalauro laipsnis. O mokslo žmogų skrydžiui tikrai parengs.
Sklandi anglų kalba yra privaloma. Tai oficiali Kelne (Vokietija) esančio kosminės erdvės centro kalba. Laisvai kalbėti rusiškai – pranašumas, tačiau agentūra tikrai mokys šios kalbos. Mat centre teks bendrauti ir su rusais.
Jei pretenduojate tapti astronautu, turite būti puikios sveikatos, o – tai dar svarbiau – tikimybė, kad per artimiausius keletą metų atsiras kokių nors sveikatos problemų, turi būti minimali. Taip pat turite būti lyderis, tačiau sugebantis leistis vadovaujamas – jei reikia, tiesiog vykdyti instrukcijas. Ir dar viena svarbi savybė, kurios agentūra neakcentuoja, – šešis mėnesius reikės gyventi uždaroje erdvėje tik su vokiečiu ir prancūzu.

Ypač kviečia moteris

Agentūra pirmą kartą viešai paskelbė renkanti astronautus. Prieš tai 1992 m. šalys, agentūros narės, tiesiog pateikė kandidatus.
Anuomet surinktos komandos nariai – iš jos liko du italai, du prancūzai, belgas, vokietis, olandas, švedas – dabar artėja ar peržengė penkiasdešimties metų slenkstį. Jie vis dar stiprūs ir veržlūs žmonės, tik kad sąnariai jau ne tokie lankstūs.
Be to, tos komandos visi nariai – vyrai, o agentūra nori vykdyti ES lyčių pusiausvyros direktyvas ir atrinkti kosminei erdvei tinkančias moteris. Astronautų korpuso vadovas Michelis Tognini pripažino, kad moterys čia pageidaujamos, tik labai nedaug jų pačių nori tapti astronautėmis. Tarp kandidačių tikrai bus viena moteris. Tai 39-erių Tracey Di-
ckens, Leičesterio universiteto astrofizikė. Astronaute ji trokšta būti nuo vaikystės – nuo tada, kai bibliotekoje atsivertė knygą apie kosminę erdvę.
„Man vis dar šiurpuliukai nubėga, kai per televiziją rodo ką nors, kas susiję su kosmosu, – prisipažino Tracey. – Žinau, kad niekas nesutrukdys man tapti astronaute. Kai pasakiau, kad po mokyklos studijuosiu astrofiziką, mano fizikos mokytojas buvo įsitikinęs, kad tai – ne man. Bet aš nė nemaniau pasiduoti.“
Ji supranta esanti išimtis – juk fizika ir kosmosas vis dar laikoma vyrų pasauliu.
Atranką perėjusių kandidatų vardai paaiškės tik kitąmet, kai jau bus baigti pokalbiai su jais, psichologiniai testai ir gydytojų apžiūros. Visose šiose procedūrose kiekvienas žmogus praleis ištisas tris savaites. Tik paskui prasidės treniruotės.

Kaina – taip pat nemenka

Skrydžiams astronautai laikomi pasirengę po ketverių ar penkerių treniruočių metų. Tada jie jau gaus apie 71 tūkst. svarų sterlingų (iki 310 tūkst. litų) algą per metus.
Į Tarptautinę kosminę stotį jau nugabenta laboratorija „Columbus“, netrukus bus paleistas ir nepilotuojamas kosminis transporto laivas „Julies Verne“.
Eksperimentai laboratorijoje – kosminė kasdienybė, užtat Mėnulis – siekiamybė. Astronauto karjera paprastai trunka apie 20 metų, taigi dabar atrinkti žmonės komandoje liks maždaug iki 2029-ųjų. Suprantama, kada nors bus skrydis ir į Mėnulį.
Kaina už ambiciją tapti astronautu – nemenka. Treniruotės išties nelengvos, tenka dažnai ir ilgai būti atskirai nuo šeimos, artimųjų. Reikia išmokti daugybę sudėtingų eksperimentų, naudotis elektronika, kompiuteriais, gyventi uždaroje erdvėje, kurioje didelis triukšmas. Atpildas už tai – būti nesvariam, atsiplėšti nuo Žemės, skristi į kosminę stotį ir pamatyti mūsų planetą iš labai aukštai.