Potvynio aidai

Milano turgus Lagostos aikštėje – vienas populiariausių mieste. Šeštadienio rytais čia pilna žmonių. Prie kai kurių vaisių ir daržovių prekystalių driekiasi eilės. Ant prekystalių – braškės, vyšnios, abrikosai, persikai ir nektarinai. Abrikosai ir persikai – nuo 2 eurų už 1 kg. Vyšnios – po 6–7 eurus.

Tačiau šiemet dalis vaisių – iš Ispanijos, didžiausios Italijos konkurentės vaisių ir daržovių rinkoje. Abrikosai, persikai ir nektarinai – iš Apulijos. Braškės – iš Nyderlandų. Ar prekystalius pasieks kaimyniame Emilijos-Romanijos regione užaugintos gėrybės, nežinia. Mažiau nei per dvi savaites šią Vaisių slėniu vadinamą teritoriją užklupo pražūtingos audros, kurių padarytą žalą vietos ūkininkai jaus dar ne vienus metus.

Gegužės viduryje kelias dienas pliaupus labiau rudeniui nei pavasariui būdingam lietui, Šiaurės ir Centrinėje Italijoje kilo didžiulių potvynių. Emilijos-Romanijos regione išsiliejo dvi dešimtys upių – valdžios atstovai kalbėjo apie šimtmečius nematytą nelaimę. Liūtys nusinešė penkiolikos žmonių gyvybes, o nevaldomas vanduo užliejo 34 savivaldybes: ne tik gyvenvietes, bet ir tūkstančius hektarų, kuriuose plytėjo sodai, vynuogynai, daržovių laukai.

Nacionalinė vaisių augintojų asociacija „Coldiretti“ skaičiuoja, kad padaryta žalos daugiau kaip už 1,5 mlrd. eurų. Apytiksliais skaičiavimais, galėjo būti nuniokota 80 tūkst. iš 180 tūkst. ha vaisių ir daržovių auginimo plotų.

Laukia keli bevaisiai metai?

„Turėju 80 ha kriaušių, obelų, persikų, slyvų ir kivių. Bent pusė ploto nuniokota", –  žurnalistams skaundėsi ūkininkas Carlo Calderoni.

„Didžiausią žalą galėjo patirti kaulavaisiai. Vanduo ypač pražūtingas šių medžių šaknims, nes jos uždūsta ir žūsta“, – užsienio žiniasklaida citavo Marco Salvi. Emilijoje-Romanijoje persikai ir nektarinai auginami nuo seno – vaisiai čia sertifikuojami SKVN arba SGN ženklu, o, pvz., nektarinų šiame regione užauginama 20 proc. visos šalies produkcijos. Kivių sodų savininkai čia daugiausia dėmesio skiria egzotiškesnėms rūšims – geltoniesiems, raudoniesiems kiviams.

Jei sodų nepavyktų išgelbėti, tektų atsodinti 15 mln. medžių. Vaisius jie vėl duotų tik po ketverių penkerių metų.

Kelių didelių sodų savininkas M. Salvi vadovauja asociacijai  „FruitImprese“. Jis neskubėjo dalytis savo skaičiavimais apie padarytą žalą, tačiau pastebėjo: jei sodų nepavyktų išgelbėti, tektų atsodinti 15 mln. medžių. Vaisius jie vėl duotų tik po ketverių penkerių metų.

Vyriausybė skyrė 170 mln. eurų kaip pirmąją pagalbą, tačiau tai lašas jūroje. Be to, nelaimė paveikė ne tik vidaus rinką, bet ir eksportą. 2022 m. Italija eksportavo vaisių ir daržovių už 5,3 mlrd. eurų, be Emilijos-Romanijos regiono produkcijos bus prarasta svarbi dalis eksporto.

Potvyniai labiausiai paveikė Ravenos, Forli-Čezenos, Bolonijos ir Riminio provincijas, dalį Feraros. „Vien tik dviejose labiausiai nukentėjusiose Ravenos ir Forli-Čezenos provincijose išauginama daugiau kaip 30 proc. regioninės vaisių ir daržovių produkcijos; pridėjus Boloniją ir Riminį, šis skaičius išauga iki daugiau kaip 50 proc.“, – teigia Italijos vaisių ir daržovių gamintojų asociacijos atstovai.

Nors asociacijos direktorė Elisa Macchi nesiryžo tiksliai išskirti veislių, beveik 22 tūkst. ha užtvindytų teritorijų plote auginamos daržovės, o daugiau kaip 56 tūkst. ha – vaisiai. 27 ha plyti vynuogynai.

Asociacija išskiria kriaušes, kurių regione užauginama 70 proc. visos šalies produkcijos: potvynio vanduo apsėmė apie 2 600 ha sodų su šiais vaismedžiais. Be to, nukentėjo 2 000 ha su obelimis ir dar 2 000 ha – su alyvmedžiais, 1 100 ha – su persimonais,  800 ha vyšnių sodų ir slyvynų, kuriuose gaunamas kone trečdalis Italijos slyvų derliaus.

Išgyvena krizę

Kita vertus, šiųmetė nelaimė – ne pirmoji, ištinkanti Italijos sodininkus. Visoje šalyje vaisių augintojai jau daugelį metų kenčia nuo klimato kaprizų. Dėl to vis daugiau žemės ūkio naudmenų plotų apleidžiama.

Dar iki nelaimės „Coldiretti“ paskelbto tyrimo duomenimis, per pastaruosius penkiolika metų 43 proc. sumažėjo nektarinų, 43 proc. vynuogių, 34 proc. kriaušių, 33 proc. abrikosų, 20 proc. mandarinų ir 16 proc. apelsinų auginimo apimtis. Tik kivių, auginamų daugiausia Lacijuje ir Emilijoje-Romanijoje, apimtis paddidėjo 11 proc.

Blogėja situacija ne tik sodininkystėje. Dėl mirtinai pavojingos Xylella bakterijos iškirsta milijonai alyvmedžių, ypač Salento regione Apulijoje. Šiems Viduržemio jūros regiono medžiams taip pat kenkia ilgai trunkančios sausros.

Rinkos tyrimų instituto ISMEA atlikto tyrimo duomenimis, 2022–2023 m. Italijoje bus surinkta 208 tūkst. t alyvuogių. Tai 37 proc. mažiau nei 2021–2022 m. Tiesa, situacija dar ne tokia įtempta kaip Ispanijoje, kur planuojamas 30 proc. nuosmukis, t. y. laukiama tik 1,4 mln. t derliaus. Geresnė padėtis tik Graikijoje, kur viliamasi surinkti 300 tūkst. t.

Teks auginti bananus?

Italijos ūkininkai baiminasi, kad susidariusias rinkos spragas užpildys kiti Europos konkurentai, o galbūt ir trečiosios šalys. Be to, kils kainos. Ir tai tuo metu, kai infliacija jau susilpnino žmonių perkamąją galią.

Vėlyvos šalnos, sausros, audros – visa tai ūkininkams kelia didžiulių iššūkių. Tie, kurie gali, stengiasi pasiruošti. Bijodami krušos, Emilijos-Romanijos ūkininkai sodus dengia specialiais tinklais. Nuo vėlyvųjų šalnų saugo įrengdami šildymo sistemas. Tačiau, anot M. Salvi, niekas nebuvo pasiruošęs, kad vanduo apsems medžių šaknis.

Baiminantis eilinės sausros, imta kalbėti ne tik apie vandens rezervuarus, bet ir ekstremaliam karščiui atsparesnių augalų auginimą. Apulijoje, Kalabrijoje ir Sicilijoje jau auginami bananai, avokadai, mangai, pasifloros ir ožerškio uogos. Iš viso jų plotas siekia 1 200 ha.