Sočio žiemos olimpiados savanorę kaunietę Liną Balčiūnaitę stebina riebūs vietiniai benamiai šunys ir katinai, šiltas Lietuvos sportininkų bendravimas ir išlikęs rusų didžiavimasis sovietiniu laikotarpiu.

Prognozavo nepasitenkinimą

"Kauno diena" toliau seka L.Balčiūnaitės gyvenimą Sočio olimpiadoje. Personalo vadove dirbanti kaunietė buvo atrinkta į 25 tūkst. olimpiados savanorių būrį. Į šių metų žiemos olimpinę sostinę ji išvyko gerokai prieš vakar įvykusį įspūdingą olimpiados atidarymą. Sočį ji irgi paliks viena paskutiniųjų, nes reikės tvarkyti olimpinį kaimelį.

"Dabar darbo gerokai daugiau. Ką tik grįžau iš Sočio centro – ten vežiau vieną Gruzijos nacionalinės komandos narį. Be abejo, pasiklydau, nors vairavau naudodamasi navigacijos sistema, kurias mums išdalijo. Bet kas iš jos, jei čia tiek naujų kelių, kurių į sistemą dar nėra įdiegta", – pasakojo Gruzijos komandos asistente dirbanti L.Balčiūnaitė. Riedant naujais Sočio keliais, navigacijos priemonė kaunietei rodė, kad automobilis važiuoja per mišką.

Vienas labiausiai lietuvei savanorei įsiminusių įvykių – olimpiados atidarymo repeticija. Norėdama ją išvysti L.Balčiūnaitė turėjo pasirašyti pasižadėjimą, kad niekam neatskleis detalių. Mergina tik išsitarė spėjanti, kad olimpiados atidarymo meninės dalies sovietinis akcentas Lietuvoje sukels nepasitenkinimo bangą.

Sočis – apleistas

"Daugiausia būnu olimpiniame kaimelyje – čia, centre, tikrai viskas sutvarkyta. Be abejo, apvažiavome, apžiūrėjome viską – daug kur dar darbai tebevyko ir dabar tebevyksta, nesuspėta visko iki galo padaryti", – įspūdžiais dalijosi kaunietė.

Ketvirtadienį šiek tiek nuo olimpinio kaimelio nutolusiuose pastatuose ir aplink juos vis dar buvo sėjama žolė, sodinamos palmės. Kaunietės pastebėjimu, nors kaimelis ir išblizgintas, tačiau pats Sočio miestas – visiška priešingybė.

"Aišku, gal nėra taip blogai, kaip pateikiama žiniasklaidoje, tačiau skirtumas tikrai matyti – kai kur ištrupėjęs asfaltas, kai kur dar tik dabar kabinamos informacinės švieslentės, dažomi turėklai, iš pakampių renkamos šiukšlės, tačiau aš nemačiau nė vieno vaizdelio, surenkančio tūkstančius peržiūrų socialiniuose tinkluose. Net ir tų dvigubų tualetų nematėme – jie, ko gero, kažkur kalnuose", – svarstė L.Balčiūnaitė. Ji bandė pati jų ieškoti, tačiau vietiniai šios "įžymybės" buvimo vietos neišdavė.

Riebūs benamiai

Vienas labiausiai kaunietei akį rėžiančių dalykų – gausybė benamių šunų ir kačių, kuriuos prieš olimpiadą Sočio valdžia prisiekinėjo išgaudysianti.

"Atvažiavus pirmiausia tai ir krito į akis – jie valkatauja būriais, tačiau labiau primena gerai prižiūrėtus naminius gyvūnus – yra patenkinti ir mieli. Ypač rubuilės katės, slampinėjančios prie parduotuvių. Tad net nežinau, ar galima Sočio keturkojus vadinti valkataujančiais", – juokėsi pašnekovė.

Atrodo, kad vietiniai gatvėse gyvenančius gyvūnus nuolat šeria. Dabar jie patraukė olimpinio kaimelio, kur dar daugiau maisto, link.

Šilti tautiečiai

L.Balčiūnaitė pasakojo kasdien sutinkanti ir po vieną kitą savanorį tautietį. Dažniausiai juos minioje galima atskirti iš tautinėmis spalvomis išmargintų kepurėlių.

Dvi lietuves savanores, mamą ir dukrą, L.Balčiūnaitė sutiko ir per Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremoniją.

Lietuviai Sočyje prie mūsų valstybinės vėliavos planuoja susirinkti ir Vasario 16-ąją, taip pat tądien planuojamas bendras vakarėlis su Lietuvos rinktinės nariais. L.Balčiūnaitė pasakojo jau bendravusi su visais lietuvių atletais.

"Daugiausia teko bendrauti su šokėjų ant ledo pora – Isabella Tobias ir Deividu Stagniūnu, kurie gyvena netoli manęs. Deividas ir Isabella – labai draugiški, lengvai bendraujantys. Jie labai džiaugiasi šia olimpiada – ji jiems kelia labai daug emocijų. Ypač tai matyti Isabellos veide", – pasakojo kaunietės savanorė.

Violetinis saugumas

Apsaugos darbuotojai iš minios išsiskiria tik violetinės spalvos drabužiais – jų aprangos modeliai mažai kuo skiriasi nuo savanorių. Taip padaryta, kad be reikalo nebūtų blaškomas turistų ir sportininkų dėmesys. Be abejo, nors to nematyti, apsaugininkai yra ginkluoti.

"Apranga – kaip ir mūsų, skiriasi tik spalva, tačiau visada žinai, į ką kreiptis. Be galo daug ir paprastos policijos – važiuojant mašina, milicijos patrulis stovi kiekvienoje kvartalo sankryžoje", – pastebėjo L.Balčiūnaitė.

Kasdienis saugumo patikrinimas savanoriams, įeinantiems į olimpinį kaimelį, jau tapo rutina – atėjus prie saugumo vartų, jie jau žino, ką reikia nusiimti ir parodyti saugumo darbuotojams. Vienas reikalavimų – įjungti ir parodyti, kad veikia tavo mobilusis telefonas. Apsauga baiminasi, kad sprogmenys gali būti pranešti užmaskavus juos muliažinių mobiliųjų telefonų korpusuose.
"Nusivelki ir striukę, tačiau tai jau tapo kasdienybe, į kurią tiesiog nekreipi dėmesio. Ir visai nesvarbu, kad tau iš miestelio reikia išeiti tik penkioms minutėms – grįždamas vėl būsi nuodugniai patikrintas", – sakė L.Balčiūnaitė.

Toks nuodugnus patikrinimas atliekamas ir prie kiekvienos olimpinės arenos ir traukinių stotyse, tačiau atvejų, kai saugumiečiai žmones stabdo gatvėse ir prašo parodyti savo rankinę, nėra pasitaikę.
"Mieste panikos nėra, su sutiktais savanoriais taip pat apie terorizmą nekalbame, nors mintyse gal kiekvienas ir pagalvoja",– spėliojo kaunietė.