Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas (Nikos Dendias) žurnalistams vėliau sakė, kad jo šalis „šiose derybose dalyvavo geranoriškai“.

Vis dėlto abi NATO narės atrodo smarkiai nesutariančios dėl derybų apimties ir detalių.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdoganas) po derybų sakė, kad „negali nė kalbos, kad mes darytume kokių nors nuolaidų“.

Kalbėdamas per spaudos konferenciją jis pridūrė: „Visas Turkijos ryžtas Viduržemio jūros rytuose išlieka.“

Antradienio derybos buvo antras dvišalis susitikimas po sausį įvykusių derybų Stambule, užbaigusių beveik penkerius metus trukusią šio dialogo pauzę. Jos buvo organizuotos spaudžiant Europos Sąjungai.

Graikų visuomeninis transliuotojas ERT pranešė, kad kitas derybų ratas vyks stambule. Vis dėlto nuo 2000 metų įvyko jau daugiau kaip 60 tokių susitikimų, bet jų rezultatai buvo menki.

Vėliausių derybų įžanga nebuvo pati palankiausia, nes ankstesnę dieną Ankara paskelbė diplomatinę notą, nubrėžusią raudoną liniją.

Kaip pranešė turkų žiniasklaida, notoje, adresuotoje Izraeliui, Graikijai ir ES, buvo paliepta prašyti Ankaros leidimo prieš tęsiant darbus dėl siūlomos povandeninės elektros jungties ginčijamuose rytiniuose Viduržemio jūros vandenyse.

Abi pusės savo teritorines pretenzijas grindžia dešimtmečių senumo sutartimis ir tarptautiniais susitarimais.

Įtampa ypač padidėjo pernai, kai Ankara pasiuntė tyrimų laivą, lydimą karinių jūrų pajėgų flotilės, į vandenis netoli Turkijos krantų, kuriuos taip pat savinasi Graikija. Atėnų pretenzijas taip pat remia Europos Sąjunga.

Manoma, kad tuose vandenyse gali būti svarbių gamtinių dujų telkinių.