Grenlandijos parlamento rinkimus laimėjo už nepriklausomybę pasisakanti opozicinė kairiųjų partija "Inuit Ataqatigiit" (IA).

Rinkimai surengti likus kelioms savaitėms, kai ši Danijai priklausanti pusiau autonominė sala įgis naują savivaldos statusą.

Per antradienio balsavimą IA surinko 43,7 proc. balsų - dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus vykusiuose rinkimuose.

Antroje vietoje liko tris pastaruosius dešimtmečius salą valdžiusi socialdemokratinės pakraipos partija "Siumut", kuri gavo 26,5 proc. - 3,9 proc. mažiau balsų nei 2005-aisiais.

"Siumut" nusprendė pusmečiu anksčiau numatyto termino surengti parlamento rinkimus, kad iki birželio 21 dienos, kai įsigalios naujas savivaldos statusas, būtų suformuota nauja vyriausybė.

Naujas statusas atveria Grenlandijai galimybę paskelbti nepriklausomybę nuo Danijos ir suteikia teises į vertingus Arkties gamtinius išteklius. Salos valdžia taip pat kontroliuos teisėsaugą ir policijos darbą bei kai kurias užsienio politikos sritis.

Prieš antradienio balsavimą politikos apžvalgininkai prognozavo, kad rinkėjai nubaus "Siumut" už numanomą piktnaudžiavimą valdžia po virtinės skandalų, kurių epicentre ji buvo, įskaitant skandalą dėl išlaidų, panašų į sukrėtusį Didžiosios Britanijos politinę areną.

"Siumut" laikoma partija, kuri padėjo Grenlandijai įgyti pusiau autonominės salos statusą ir paklojo pamatus pernai lapkritį vykusiam referendumui dėl salos savivaldos, už kurią jame pasisakė 75,5 proc. gyventojų.

Rinkėjų parama "Siumut" valdančiosios koalicijos partnerei liberaliai partijai "Atassut" sumažėjo beveik perpus - ji surinko 10,9 proc. balsų.

Opozicijai priklausantys demokratai surinko 12,7 proc. balsų - taip pat gerokai mažiau nei prieš ketverius metus vykusiuose rinkimuose.

Grenlandija, kurioje gyvena apie 57 000 žmonių ir kuri yra didžiausia sala pasaulyje, susiduria su rimtomis socialinėmis problemomis ir yra labai priklausoma nuo Danijos subsidijų.

Grenlandija tikisi gauti didelį pelną iš savo gamtinių išteklių. Tarptautiniai ekspertai mano, kad salos, kurios plotas - 2,1 mln. kvadratinių kilometrų, šelfe ir po jos ledynais slypi dideli naftos ir dujų, taip pat deimantų, aukso ir kitų naudingųjų iškasenų telkiniai.

Dėl atšiaurų šiaurės klimato sąlygų (80 proc. salos teritorijos dengia ledas) į naftos gavybą reikia investuoti milžiniškas lėšas.

Tačiau dėl šiltėjančio klimato Arkties ledynai sparčiai tirpsta, todėl ateityje šiame regione žvalgyti gamtinius išteklius gali tapti paprasčiau.