„Padėtis nėra tokia, kad Jungtinės Valstijos galėtų užkariauti Grenlandiją. Tai ne tas atvejis. Todėl negalime panikuoti. Turime atkurti kadaise turėtą gerą bendradarbiavimą“, – sakė ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas, pridurdamas: „Turime pabandyti atkurti dialogą“.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen anksčiau pirmadienį sakė, kad JAV įvykdytas Grenlandijos perėmimas reikštų NATO karinio aljanso pabaigą.
D. Trumpas dar kartą pareiškė, kad nori perimti salos kontrolę po savaitgalį įvykusios karinės operacijos Venesueloje.
JAV pajėgų naktį Karakase surengta operacija, per kurią buvo sulaikytas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro ir jo žmona, šeštadienio rytą pribloškė pasaulį ir padidino susirūpinimą Danijoje bei Grenlandijoje, kuri yra autonominė teritorija Danijos Karalystės sudėtyje, todėl taip pat priklauso NATO.
M. Frederiksen ir jos Grenlandijos kolega sukritikavo JAV prezidento komentarus ir perspėjo apie katastrofiškas pasekmes. Daugybė Europos lyderių išreiškė solidarumą su jais.
„Jei Jungtinės Valstijos nuspręstų kariniu būdu užpulti kitą NATO šalį, tuomet viskas baigtųsi – įskaitant NATO, taigi ir po Antrojo pasaulinio karo įsigalėjusį saugumą“, – Danijos televizijos tinklui TV2 sakė M. Frederiksen.
„Nesitaikstysime“
D. Trumpas po pergalės rinkimuose ir pirmaisiais savo antrosios kadencijos mėnesiais ne kartą ragino įvesti JAV jurisdikciją Grenlandijoje, didžiulėje pusiau autonominėje Danijos teritorijoje, ir neatmetė galimybės panaudoti karinę jėgą, kad perimtų šios svarbios Arkties salos kontrolę.
Jo sekmadienį pasakyti komentarai, įskaitant žurnalistams pasakytą teiginį: „Pakalbėkime apie Grenlandiją po 20 dienų“, dar labiau pakurstė baimę, kad JAV artimiausiu metu planuoja intervenciją Grenlandijoje.
M. Frederiksen taip pat teigė, kad D. Trumpo žodžius, jog jis nori Grenlandijos, „reikėtų vertinti rimtai“.
„Nesitaikstysime su situacija, kai mums ir Grenlandijai kyla tokia grėsmė“, – pridūrė ji.
Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje J.-F. Nielsenas pareiškė, kad Grenlandijos negalima lyginti su Venesuela. Jis paragino savo rinkėjus išlikti ramius ir vieningus.
TV2 politikos apžvalgininkas Askas Rostrupas pirmadienį parašė, kad M. Frederiksen anksčiau būtų griežtai atmetusi JAV idėją perimti Grenlandiją. Tačiau dabar, anot A. Rostrupo, retorika taip paaštrėjo, kad ji priversta pripažinti tokią galimybę.
D. Trumpas sekmadienį išjuokė Danijos pastangas stiprinti Grenlandijos nacionalinio saugumo poziciją, sakydamas, kad danai papildė šios Arkties teritorijos arsenalą „dar vienomis šunų kinkinių rogėmis“.
„Dabar tai labai strategiškai svarbu, – sekmadienį žurnalistams sakė D. Trumpas, skrisdamas atgal į Vašingtoną iš savo namų Floridoje. – Grenlandija yra apsupta Rusijos ir Kinijos laivų.“
„Grenlandija mums yra reikalinga JAV nacionaliniam saugumui, o Danija jo užtikrinti nesugebės“, – tvirtino jis.
Tačiau Danijos tarptautinių studijų instituto pasaulinio saugumo ekspertas Ulrikas Pramas Gadas praėjusių metų ataskaitoje rašė, kad „Arktyje iš tiesų yra Rusijos ir Kinijos laivų, tačiau šie laivai yra per toli, kad juos būtų galima matyti iš Grenlandijos su žiūronais ar be jų“.
JAV gynybos departamentas valdo atokią Pitufiko kosminę bazę Šiaurės vakarų Grenlandijoje. Ji buvo pastatyta pagal 1951 metais pagal Danijos ir Jungtinių Valstijų gynybos susitarimą. Ji remia JAV ir NATO raketų perspėjimo, priešraketinės gynybos ir kosmoso stebėjimo operacijas.
Danijos žemyninėje dalyje JAV ir Danijos partnerystė tęsiasi jau seniai. Danai perka amerikietiškus F-35 naikintuvus, o praėjusiais metais Danijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, kuriuo leidžiama Danijos teritorijoje steigti JAV karines bazes.
Anot kritikų, šiuo balsavimu Danija atidavė savo suverenitetą JAV.
Šiuo teisės aktu išplečiamas ankstesnis karinis susitarimas, sudarytas 2023-aisiais su buvusio JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija, kuriuo JAV kariams buvo suteikiama prieiga prie Danijos oro pajėgų bazių šioje Skandinavijos šalyje.
Naujausi komentarai