Milijonai žmonių per 14 pastarųjų savaičių išėjo į Honkongo gatves ir metė centrinei Kinijai didžiausią iššūkį nuo 1997 metų, kai Didžioji Britanija perdavė miesto valdymą Kinijai.

Pirmuosius protestus sukėlė vėliau atšauktas įstatymas, numatantis įtariamųjų ekstradiciją į žemyninę Kiniją. Tačiau vėliau protestai išsirutuliojo į didesnio masto kampaniją siekiant daugiau demokratijos, geresnio policijos atskaitingumo ir amnestijos suimtiesiems.

Sekmadienio protestas buvo dar viena didžiulio masto protesto akcija, kurioje dalyvavo daugybė žmonių. Daugelis jų nešėsi JAV vėliavas, o kiti giedojo Amerikos himną. Tropiniame karštyje žmonės lėtai judėjo pro Vašingtono konsulatą.

Jie ragino Jungtines Valstijas spausti Pekiną, kad šis patenkintų jų reikalavimus ir kad Kongresas priimtų neseniai pasiūlytą teisės aktą, kuriuo būtų išreiškiama parama protestams.

„Jau suimta daugiau nei tūkstantis žmonių. Negalime padaryti nieko kito, kaip tik išeiti į gatves. Jaučiuosi bejėgė, – naujienų agentūrai AFP sakė trisdešimtmetė Jenny Chan (Dženi Čan). – Manau, kad be užsienio valstybių mums niekas negali padėti.“

Kaip ir anksčiau, dieną vykusi protesto akcija praėjo taikiai. Tačiau sutemus riaušių policija ėmė vaikyti radikalius protestuotojus, kurie užblokavo kelius, apgadino šalia esančias metropoliteno stotis ir padeginėjo savadarbes barikadas.

Pekinas piktinasi kritika

Honkongas yra didelis tarptautinis verslo centras, pagal Kinijos ir Britanijos pasirašytą susitarimą turintis gerokai daugiau laisvių nei žemyninė Kinijos dalis. Pekinas piktinasi bet kokia užsienio vyriausybių kritika dėl to, kaip jis valdo šį miestą, ir sako, kad tai yra vien vidaus reikalas.

Valdžia ir valstybinė žiniasklaida iki šiol protestus pateikia kaip separatistinį judėjimą, kurį remia užsienio „juodosios rankos“, pirmiausia turint omeny Jungtines Valstijas ir Didžiąją Britaniją.

Nors kai kurie amerikiečių politikai – tiek respublikonų, tiek demokratų atstovai – išreiškė paramą demokratiniams protestuotojų tikslams, Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija kol kas laikosi nesikišimo politikos, tebesitęsiant prekybiniams nesutarimams su Kinija.

D. Trumpas yra paraginęs siekti taikaus šios politinės krizės sprendimo ir skatino Kiniją nesiimti dar griežtesnių priemonių prieš protestuotojus. Tačiau jis taip pat pareiškė, kad Pekinas pats turi spręsti, ką daryti su protestuotojais.

Vašingtonas taip pat atmetė Kinijos kaltinimus, kad šis remia demonstrantus. Be to, Pekinas nepateikė beveik jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltinimus, išskyrus kelių politikų paramos pareiškimus.

To metu nėra jokių ženklų, kad neramumai Honkonge rimsta. Nerinkta ir Pekiną palaikanti Honkongo lyderė Carrie Lam (Kerė Lam) pastaruosius tris mėnesius iš esmės laikėsi bekompromisės pozicijos. Tačiau trečiadienį ji netikėtai pranešė, kad bus visiškai atsisakoma siūlyto teisės akto dėl ekstradicijos, kuris ir sukėlė pirmuosius protestus.

Visgi protestuotojai mano, kad tai buvo padaryta kiek per vėlai, ir sako, jog protestai pasibaigs tik tuomet, kai bus patenkinti visi likę reikalavimai.

„Mūsų valdžia atima vis daugiau mūsų laisvių ir štai, kodėl žmonės eina į gatves“, – sekmadienį AFP sakė neįgaliojo vežimėlyje sėdintis trisdešimtmetis protestuotojas, prisistatęs tik pavarde Ho.

Kitas žingsnis

Analitikai sako, kad sunku prognozuoti, koks bus kitas Pekino žingsnis. Valdant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), Kinija darosi vis labiau autoritarinė ir šalyje imamasi naujų ir vis griežtesnių priemonių prieš nepaklusniuosius.

Tačiau sprendimas į Honkongą pasiųsti kariuomenę turėtų labai rimtų ekonominių ir diplomatinių pasekmių tuo metu, kai Pekinui ir taip tenka spręsti prekybos problemas su Jungtinėmis Valstijomis.

Šiuo metu kinų pareigūnai ruošiasi 70-osioms Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metinėms, kurios bus minimos spalio 1 dieną surengiant didelio masto šventinių renginių.

Protestuotojai Honkonge taip pat siekia gauti leidimą kitą sekmadienį rengti didelį mitingą, be to, jie nori į gatves išvesti didžiules minias ir spalio 1-ąją.