„Apie jokį statusą negali būti net ir kalbos. Yra vieningas Azerbaidžanas – daugiatautė, daugelio konfesijų šalis“, - sakė jis, pirmadienį lankydamasis Fizulio ir Džebrailo rajonuose, kurių kontrolė perėjo Azerbaidžanui. Jo kelionės vaizdus antradienį parodė šalies valstybinė televizija.

Pasak I. Alijevo, regione gyvenantiems armėnams bus suteiktos tokios pat teisės, kaip ir kitiems Azerbaidžano piliečiams. „Visi Azerbaidžano piliečiai, atstovaujantys įvairioms tautoms ir religijoms, gyvena taikos ir geros kaimynystės sąlygomis. Armėnų tauta irgi gyvens šiomis sąlygomis“, - teigė Azerbaidžano vadovas. Jis pridūrė, kad Baku laiko Karabacho armėnus savo piliečiais.

Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.

Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.