Eikite su savo pagalba šalin! Tokia Kipro žinia Vakarų kreditoriams. Gal padės Rytų kreditorė?

Apmokestinti indėlių, ko prašė ES, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas, Kipras nesutiko.

Todėl Nikosijoje, nors dar tik pavasaris, karšta kaip vidurvasarį. Reikia skubiai rasti sprendimą.

Daugelis mažytės salos parlamentarų, balsuodami dėl kreditorių reikalavimo, buvo įsiutę.

„Atsakymas gali būti vienas – “ne„ šantažui, – piktinosi parlamentarams socialistinės “Edek„ partijos narys Janakis Omirus. – Šis sprendimas yra ne kas kita, o tik reidas prieš bankų fondus. Mūsų reikalavimas turi būti toks – dėl sandorio reikia iš naujo derėtis. Jeigu mes pritarsime šiam mokesčiui (skaičiuojamam nuo lėšų banko sąskaitose), joks užsienio investuotojas nebenorės laikyti savo pinigų čia.“

Prieš sutartį balsavo 36 deputatai, o 19 susilaikė.

Kipro vyriausybės nariai suskubo susisiekti su anksčiau pagalbą salai suteikusia Rusija. Kipro finansų ministras Michalis Sarris nuskubėjo susitikti su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu.

Jis paprašė, kad Maskva sušvelnintų 2011 m. Nikosijai suteiktos 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolos sąlygas ir atidėtų grąžinimo terminą. Anksčiau Maskva į kalbas dėl terminų nesileido.

Tačiau savaitės pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažėrė dozę kritikos Tarptautiniam valiutos fondui, ES ir Europos centriniam bankui. Reakcija pernelyg nestebina.

Rusijos piliečių, tarp jų – daugelio verslo magnatų, siekiančių išvengti apmokestinimo savo šalyje, Kipre laikomi pinigai sudaro nuo trečdalio iki pusės visų indėlių tos šalies bankuose. Manoma, kad braškančiuose Kipro bankuose privatūs Rusijos indėlininkai ir bendrovės laiko net 31 mlrd. JAV dolerių (82,7 mlrd. litų).

Šiuo atveju Rusijai būtų naudinga suteikti paskolą Kiprui. Klausimas, kokiomis sąlygomis?

Kipro žiniasklaida iškėlė versiją, jog Maskva gali pasiūlyti, kad Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ pervestų lėšų į Kipro banko sąskaitas mainais į dalį pelno iš šios salos priekrantėje esančių energetikos išteklių telkinių eksploatavimo. Tačiau „Gazprom“ šių gandų nekomentavo.