Irane kilus protestams dėl lėktuvo numušimo, D. Trumpas perspėja nevykdyti žudynių

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atidžiai stebi demonstracijas Irane, surengtas po to, kai Teheranas pripažino numušęs keleivinį lėktuvą, ir įspėjo nevykdyti jokių naujų „žudynių“.

Iranas, iš pradžių atkakliai neigęs Vakarų tvirtinimus, jog lėktuvą netoli Teherano numušė raketa, vėliau visgi prisipažino netyčia numušęs Ukrainos orlaivį ir pražudęs visus 176 jame buvusius žmones. Apšaudymas įvyko netrukus po to, kai Iranas paleido raketų į bazes Irake, kuriose dislokuotos amerikiečių pajėgos.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) teigė, kad kariškių vidaus tyrimas parodė, jog „Boeing 737“ numušusi raketa buvo paleista „dėl žmogaus klaidos“, ir pavadino šią klaidą „neatleistina“.

Per šeštadienį Teherane įvykusią studentų demonstracijoje katastrofos aukoms pagerbti Irano pareigūnai buvo trumpam sulaikę Didžiosios Britanijos ambasadorių. Londonas šį veiksmą pavadino tarptautinės teisės pažeidimu. Vėliau ambasadorius buvo paleistas.

D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ anglų ir persų kalbomis pareiškė esantis iraniečių pusėje ir stebintis demonstracijas.

„Drąsiems, ilgą laiką kenčiantiems Irano žmonėms: esu su jumis nuo savo kadencijos pradžios, o mano administracija ir toliau išliks jūsų pusėje“, – parašė D. Tumpas tviteryje.

„Negali įvykti dar vienų taikių protestuotojų žudynių ir negali būti vėl išjungtas internetas. Pasaulis stebi“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje lapkritį įvykusį susidorojimą su protestais.

„Atidžiai stebime jūsų protestus ir esame įkvėpti jūsų drąsos“, – pridūrė jis.

Lapkritį Iranui slopinant kilusius protestus žuvo daugiau kaip 300 žmonių, nurodo tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“.

Pranešama, kad daugelyje Irano provincijų buvo nutrauktas interneto tiekimas prieš atminimo renginius, suplanuotus praėjus mėnesiui po protestų.

Tuo tarpu Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) pareikalavo, kad Iranas pateiktų „visą informaciją“ apie lėktuvo numušimą. Otavos teigimu, tarp žuvusiųjų buvo 57 kanadiečiai.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) taip pat išreiškė užuojautą ir nurodė ginkluotosioms pajėgoms pašalinti „trūkumus“, kad tokia katastrofa nebepasikartotų.

Teheranas pripažino savo kaltę tik po to, kai kelias dienas neigė Vakarų teiginius, jog Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvą numušė per klaidą paleista raketa.

MAU orlaivis nukrito laukuose netrukus po pakilimo iš Teherano Imamo Khomeini (Chomeinio) oro uosto trečiadienį.

Nelaimė įvyko kelios valandos po to, kai Teheranas raketomis atakavo bazes Irake, kuriose dislokuotos amerikiečių pajėgos, taip atsakydamas į Irano generolo Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio) žūtį per drono smūgį Bagdade.

Nerimas, kad gali kilti plataus masto karas tarp Irano ir jo nesutaikomos priešininkės Amerikos, sumažėjo D. Trumpui pareiškus, jog Teheranas atsitraukė.

Išvaikyti protestuotojai

Šeštadienio vakarą policija išvaikė Teherano Amiro Kabiro universitete pagerbti aukų susirinkusius studentus, kai kuriems iš kelių šimtų susirinkusiųjų pradėjus skanduoti „destruktyvius“ šūkius, pranešė naujienų agentūra „Fars“.

Britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas (Dominikas Rabas) pranešė, kad tuomet buvo trumpam sulaikytas Jungtinės Karalystės ambasadorius Irane Robas Macaire'as (Robas Makeiras), ir pavadino jo areštą „skandalingu tarptautinės teisės pažeidimu“.

Jungtinės Valstijos paragino Iraną atsiprašyti.

Šalies konservatoriams artima Irano naujienų agentūra „Tasnim“ teigė, kad JK ambasadorius „provokavo radikalius [studentų] veiksmus“. Vėliau jis buvo paleistas, o sekmadienį Irano pareigūnai ketina vėl jį iškviesti.

Sekmadienį Macaire'as neigė, kad dalyvavo demonstracijoje. „Galiu patvirtinti, kad nedalyvavau jokiose demonstracijose! Nuvykau į renginį, kuris buvo reklamuojamas kaip [reiso] PS752 tragedijos aukų pagerbimas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ambasadorius jis ir pridūrė, kad buvo sulaikytas pusvalandžiui.

Irano valstybinė televizija pranešė, kad studentai skandavo šūkius prieš režimą, o naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad buvo draskomi Q. Soleimani plakatai.

Irano Revoliucinės gvardijos oro pajėgų vadas prisiėmė visą atsakomybę už trečiadienio incidentą.

Vis dėlto brigados generolas Amirali Hajizadeh (Amiralis Hadžizada) pareiškė, kad raketą paleidęs asmuo veikė savarankiškai ir į „Boeing 737“ nusitaikė palaikęs jį „sparnuotąja raketa“.

Jis teigė, kad operatorius dėl ryšio sistemos sutrikimų negalėjo gauti savo viršininkų pritarimo.

„Jis turėjo 10 sekundžių apsispręsti. Jis galėjo nuspręsti paleisti raketą arba jos nepaleisti, ir tokiomis aplinkybėmis jis priėmė neteisingą sprendimą“, – pareiškė A. Hajizadeh.

ES ragina deeskaluoti padėtį

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sekmadienį kritikavo Iraną dėl britų ambasadoriaus Teherane trumpo sulaikymo ir paragino deeskaluoti padėtį.

Ambasadoriaus sulaikymas išprovokavo diplomatinius protestus visame pasaulyje. Londonas tai pavadino tarptautinės teisės pažeidimu.

J. Borrellis sekmadienį prisidėjo prie smerkiančiųjų choro.

„Labai susirūpinęs laikinu JK ambasadoriaus sulaikymu... Irane. Visiškas Vienos konvencijos gerbimas yra privalomas. ES ragina deeskaluoti [padėtį] ir [sukurti] erdvę diplomatijai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Borrellis.

Teisingumas ir kompensacijos

Iranas patyrė didelį tarptautinį spaudimą leisti atlikti „patikimą“ tyrimą po to, kai atsirado vaizdo įrašas, parodantis akimirką, kai lėktuvas buvo atakuotas.

Filmuotoje medžiagoje, kurio autentiškumą patvirtino JAV laikraštis „The New York Times“, matomi greitai į dangų kylantis objektas ir ryškus blyksnis. Po kelių sekundžių pasigirsta sprogimas.

Irano kariuomenė teigė, kad po amerikiečių „grasinimų“ buvo paskelbtas aukščiausias parengties laipsnis ir kad lėktuvas pasuko ir priartėjo prie „opaus“ karinių pajėgų taško, o tada į jį dėl „žmogaus klaidos“ buvo paleista raketa.

H. Rouhanis teigė, kad Iranas buvo perspėtas dėl galimų JAV išpuolių po „kankinio” Q. Soleimani žūties.

Irano prezidentas pridūrė įsakęs „visoms susijusioms įstaigoms imtis visų būtinų veiksmų [siekiant užtikrinti] kompensacijas“ žuvusiųjų šeimoms.

Dauguma reiso PS752 keleivių buvo iraniečiai ir kanadiečiai, įskaitant dvigubą pilietybę turėjusius asmenis. Lėktuve taip pat buvo ukrainiečių, afganų, britų ir švedų.

H. Rouhanis šeštadienį Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažadėjo, kad „visi šioje katastrofoje dalyvavę asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, pranešė Ukrainos prezidentūra.

Tai daugiausia aukų nusinešusi Irano civilinės aviacijos katastrofa nuo 1988 metų, kai JAV ginkluotosios pajėgos pranešė per klaidą virš Persijos įlankos numušusios Irano oro bendrovės „Iran Air“ lėktuvą. Tuomet žuvo visi 290 lėktuve buvę žmonės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to rms

to rms portretas
O ka jankiai buvo papirke, kai lapkricio men "mylimo generolo" Soleimani vadovaujamos pajegos susaude 1500 protestuotoju? Iranas valdomas teokratu, jei kam neaisku tai Komenei toks pat diktatorius, kaip Stalinas ar Hitleris, tik savo purvinus darbelius atlikineja dangstydamasis koranu ir dievo valia.

jei

jei portretas
tai butu jankiu lektuvas tai marionete keistu mastyma ir nebutu toks abeingas zmoniu zuciai juk ji valdo spec t........

Blinda

Blinda portretas
Kada musu zmones bus tokie pilietiski? Taip storasikniai valdzioje ramiai nesmirdetu!
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių