Irano prezidento rinkimų nugalėtoju įvardytas ultrakonservatyvus veikėjas E. Raisi

Irano ultrakonservatyvių pažiūrų dvasininkas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) šeštadienį sulaukė sveikinimų su pergale prezidento rinkimuose, jo varžovams pripažinus pralaimėjimą dar prieš paskelbiant oficialius balsavimo rezultatus.

Visi trys kiti kandidatai jį pasveikino su pergale, kurios daugelis tikėjosi, nes virtinei politikos sunkiasvorių nebuvo leista balotiruotis.

Kadenciją baigiantis nuosaikių pažiūrų prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) sakė, kad jo įpėdinis buvo išrinktas per ankstesnę dieną vykusį balsavimą, bet nugalėtojo neįvardijo.

„Sveikinu žmones su jų pasirinkimu, – sakė H. Rouhani. – Mano oficialūs sveikinimai bus vėliau, bet jau žinome, kas per šiuos rinkimus surinko pakankamai balsų ir kas šiandien yra išrinktas liaudies.“

Du kiti ultrakonservatyviojo sparno kandidatai – Mohsenas Rezai (Mohsenas Rezajis) ir Amirhossein Ghazizadeh Hashemi (Amirhoseinas Gazizada Hašemis) – tiesiogiai pasveikino E. Raisi. Tą patį savo „Twitter“ žinute padarė ir vienintelis reformų šalininkas tarp keturių kandidatų – buvęs centrinio banko valdytojas Abdolnasseras Hemmati (Abdolnaseras Hematis).

„Sveikinu... Raisi, išrinktą tautos“, – Irano žiniasklaida citavo A. Ghazizadeh Hashemi.

M. Rezai savo ruožtu per „Twitter“ išreiškė viltį, kad E. Raisi sugebės suformuoti „stiprią ir populiarią vyriausybę šalies problemoms spręsti“

M. Rezai savo ruožtu per „Twitter“ išreiškė viltį, kad E. Raisi sugebės suformuoti „stiprią ir populiarią vyriausybę šalies problemoms spręsti“.

Rinkimų biuro pirmininkas Jamalas Orfas (Džamalas Orfas) vėliau per valstybinę televiziją pranešė, kad E. Raisi surinko 62 proc. iki šiol suskaičiuotų balsų, bet kol kas nebuvo paskelbta jokių duomenų apie rinkėjų aktyvumą.

60 metų E. Raisi rugpjūtį perims prezidento pareigas iš H. Rouhani, Iranui stengiantis išgelbėti žlungantį susitarimą su galingosiomis šalimis dėl jo branduolinės programos ir išsivaduoti iš skaudžių JAV sankcijų, paskatinusių gilų ekonomikos nuosmukį.

Šiuo metu šiitiškos respublikos teismų sistemai vadovaujantis E. Raisi, dėvintis juodą turbaną, rodantį, kad jis yra pranašo Muhammado (Muhamado) tiesioginis palikuonis, laikomas artimu 81 metų aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Ali Chamenėjui), kuriam Irane priklauso galutinis žodis visais politikos klausimais.

Penktadienį vykęs balsavimas turėjo baigtis vidurnaktį vietos laiku, bet turėjo būti pratęstas dar dviem valandoms, baiminantis, kad rinkėjų aktyvumas nesieks 50 procentų.

Daugelis rinkėjų pasirinko nedalyvauti, kai iš maždaug 600 pirminių pretendentų, tarp kurių buvo 40 moterų, buvo palikti tik septyni kandidatai, visi – vyrai. Tarp pretendentų, kurių nepatvirtino įtakinga Sergėtojų Taryba, buvo vienas eksprezidentas, taip pat buvęs parlamento pirmininkas.

Trys patvirtinti kandidatai pasitraukė iš kovos prieš rinkimus, o du jų nedelsdami išreiškė palaikymą E. Raisi.

Populistas buvęs prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžatas), kuriam iš dvasininkų ir teisėjų sudaryta Sergėtojų Taryba neleido balotiruotis, sakė nebalsuosiantis. „Nenoriu dalyvauti šioje nuodėmėje“, – jis pareiškė savo vaizdo pranešime.

„Išgelbės žmones“

Rinkimų dieną valstybinės televizijos transliacijose dominavo dažnai vėliavomis mojuojančių rinkėjų vaizdai, tačiau kiti kalbinti gyventojai reiškė pyktį dėl, jų manymu, surežisuotų rinkimų, kuriais siekiama įtvirtinti ultrakonservatyviųjų politikų valdymą.

„Nesvarbu, balsuosiu ar ne – kažkas jau yra išrinktas, – pasišaipė vienos parduotuvės Teherane savininkas Saeedas Zareie (Saidas Zarėjė). – Jie organizuoja rinkimus žiniasklaidai.“

Entuziazmą dar labiau pakirto infliacija, nedarbo augimas ir COVID-19 pandemija, kuri Iranui smogė skaudžiausiai regione. Remiantis oficialia statistika, virusas pražudė daugiau nei 80 tūkst. iraniečių.

Tarp laukiančių galimybės atiduoti savo balsą mokyklose, mečetėse ir bendruomeniniuose centruose esančiose rinkimų apygardose, daugelis teigė palaikantys E. Raisi, kuris pažadėjo kovoti su korupcija, padėti vargšams ir pastatyti milijonus butų mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

Slaugytoja, vardu Sahebiyan (Sahebjan), teigė palaikanti E. Raisi dėl jo pažadų kovoti su korupcija ir tikėdamasi, jog jis „išjudins šalį į priekį <...> ir išgelbės žmones nuo ekonominio, kultūrinio ir socialinio nepritekliaus“.

E. Raisi, pasižymintis itin konservatyviomis pažiūromis daugeliu socialinių klausimų, įskaitant moterų vaidmenį viešajame gyvenime, Irano žiniasklaidoje įvardijamas kaip galimas Ali Khamenei įpėdinis.

Pasak opozicijos ir žmogaus teisių gynėjų grupių, E. Raisi vardas yra siejamas su masine politinių kalinių egzekucija 1988 metais.

Dėl šio „valymo“, dalyvavimą kuriame pats E. Raisi neigia, JAV vyriausybė įvedė sankcijas jo atžvilgiu.

Maksimalus spaudimas

Nuo 1979 metų Islamo revoliucijos, per kurią Irane buvo nuversta JAV remta monarchija, šaliesvaldžia susitelkė aukščiausiojo lyderio rankose, tačiau prezidentas taip pat daro didelę įtaką įvairiose srityse, pradedant pramonės ir baigiant užsienio politika.

72 metų H. Rouhani antroji iš eilės ketverių metų kadencija baigsis rugpjūčio mėnesį. Pagal konstituciją, tas pats asmuo negali eiti daugiau nei dviejų kadencijų iš eilės.

Valdant H. Rouhani 2015 metais buvo pasiektas reikšmingas susitarimas su pasaulio galiūnėmis, pagal kurį Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.

Visgi viltis dėl padėties gerėjimo sužlugdė 2018 metais buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) priimtas sprendimas pasitraukti iš susitarimo ir pradėti „maksimalaus spaudimo“ kampaniją prieš Iraną.

Nors Iranas visada neigė kūręs branduolinį ginklą, D. Trumpas apkaltino Teheraną tebeplanuojant pasigaminti atominių bombų ir destabilizuojant padėtį Vidurio Rytuose per jam lojalias ginkluotas grupes Irake, Libane, Sirijoje ir Jemene.

Ankstesnės ir naujosios JAV sankcijos pakirto Irano prekybą, o užsienio kapitalo įmonės pasitraukė iš šalies. Smunkant ekonomikai išaugo kainos, paskatinusios pakartotinius socialinių neramumus, kuriuos malšina saugumo pajėgos.

Irano ultrakonservatyvioji stovykla, pasižyminti priešiškumu JAV atžvilgiu ir vadinanti Jungtines Valstijas „Didžiuoju Šėtonu“ ar „pasaulio arogancija“, užsipuolė H. Rouhani dėl žlugusio susitarimo.

Nepaisant to, tarp aukščiausių Irano politinių veikėjų, įskaitant E. Raisi, esama visuotinio susitarimo, kad šalis turi siekti nutraukti JAV sankcijas Vienoje vykstančiose derybose, kurių tikslas yra atgaivinti branduolinį susitarimą.

E. Raisi gavo 61,95 proc. balsų

E. Raisi buvo išrinktas šalies prezidentu, gavęs 61,95 proc. balsų, rodo šeštadienį vidaus reikalų ministro Aboldreza Rahmani Fazli (Abdolrezos Rahmano Fazlio) paskelbti oficialūs rezultatai.

Tuo metu rinkėjų aktyvumas per penktadienį vykusį balsavimą, kuriame savo valią galėjo pareikšti daugiau kaip 59 mln. žmonių, tebuvo 48,8 proc.  – rekordiškai žemas per šiitiškos respublikos prezidento rinkimus, pridūrė ministras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių