Premjeras Sigurduras Ingi Johannssonas (Sigurduras Ingis Jouhansonas) paskelbė atsistatydinantis, kai jo centristinės pakraipos Pažangos partija, vadovavus koalicijoje su konservatyviąja Nepriklausomybės partija, patyrė skaudų smūgį per šeštadienį vykusius rinkimus.
Šie rinkimai buvo surengti, kai S.I.Johannssono pirmtakas buvo priverstas atsistatydinti, kai nutekinti vienos Panamos teisinių paslaugų bendrovės dokumentai parodė, kad jis slaptoje ofšorinėje sąskaitoje laikė milijonus dolerių.
Galutiniai balsavimo rezultatai rodo, kad dvi pagrindinės politinės stovyklos laimėjo beveik po lygiai vietų parlamente.
Nepriklausomybės ir Pažangos partijos kartu užsitikrino 29 mandatus 63 vietų Altinge – devyniais mandatais mažiau negu turėjo ankstesnės sudėties parlamente.
Piratai ir trys jų centro kairieji sąjungininkai pasidalys 27 vietas. Jų pozicijos sustiprėjo, kilus visuomenės pykčio bangai dėl politikos elito, bet jos neužsitikrino daugumos.
Dėl savo numanomų artimų ryšių su verslu nepopuliarus S.I.Johannssonas sakė liksiantis poste, kol bus suformuota nauja šalies vyriausybė.
Prezidentas Gudni Johannessonas (Gudnis Jouhansonas) vyriausybę formuoti turėtų patikėti dabartiniam finansų ministrui Bjarni Benediktssonui (Bjarniui Benediktsonui), nes jo Nepriklausomybės partija laimėjo 21 mandatą.
„Atvira kompromisui“
Viena iš Piratų partijos įkūrėjų Birgitta Jonsdottir (Birgita Jounsdoutir) sakė esanti „sujaudinta“, kad jos judėjimas, įkurtas anarchistų, kompiuterinių įsilaužėlių ir aktyvistų, gavo 10 vietų ir daugiau kaip trigubai padidino savo atstovavimą parlamente.
„Toliau dirbsime, kad ir kas įvyktų per kelias ateinančias dienas“, – per spaudos konferenciją sakė ji ir pridūrė, kad Piratų partija yra „atvira kompromisui“.
Kairiųjų žaliųjų judėjimas irgi gavo 10 vietų, socialdemokratai – tris, o centristinis Šviesios ateities judėjimas – keturias vietas.
Centristinė Atsinaujinimo partija, užsitikrinusi septynias vietas, gali lemti derybų dėl koalicijos baigtį, bet derėtis su Nepriklausomybės partija gali būti sunku.
Abi šios partijos nesutarė, ar reikia surengti referendumą, per kurį visuomenei būtų užduotas klausimas, ar turi būti tęsiamos derybos Islandijos narystės Europos Sąjungoje, įstrigusios vadovaujant dabartinei vyriausybei.
„Nesame nusiteikę kitų partijų atžvilgiu arba dėl to, kaip turėtų būti formuojamos vyriausybės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Atsinaujinimo partijos lyderis Benediktas Johannessonas (Benediktas Jouhansonas).
Pirmalaikiai rinkimai buvo paskelbti, kai „Panamos popieriai“ balandį parodė, jog apie 600 islandų, tarp jų bankininkų, verslo lyderių ir ministrų, įskaitant premjerą, buvo nuslėpę turto ofšorinėse sąskaitose.
Šis epizodas iš naujo įžiebė visuomenės pyktį, prasiveržusį per 2008 metų finansų krizę, nuniokojusią Islandijos bankų sektorių ir nugramzdinusią šalį į recesiją, privertusią Reikjaviką prašyti žeminančio Tarptautinio valiutos fondo finansinės pagalbos paketo.
„Nepriklausomybės partijai atlyginama už jos vaidmenį korupcijoje“, – nacionaliniam transliuotojui RUV sakė vienas iš Piratų partijos įkūrėjų Smari McCarthy (Smeris Makartis).
„Kaip Robinas Hudas“
Piratų partija paskelbė penkių punktų programą: ji numato surengti referendumą dėl narystės ES, pakeisti konstituciją, kad būtų užtikrinta didesnė lyderių atskaitomybė, nustatyti griežtesnę gamtinių išteklių apsaugą ir panaikinti mokesčių sistemos spragas, prieinamas stambiajam verslui.
„Mūsų platforma skirta jauniems, pažangiems žmonėms, formuojantiems ir performuojantiems mūsų visuomenę“, – B.Jonsdottir sakė AFP.
„Kaip ir Robinas Hudas – nes Robinas Hudas buvo piratas – norime atimti galią iš galingųjų ir atiduoti ją žmonėms“, – aiškino ji.
Akureirio universiteto politologijos profesorius Gretaras Eytorssonas (Gretaras Eitorsonas) sakė, kad Piratai neįgijo daugumose, nes balsavo nepakankamai jaunimo, nors bendras rinkėjų aktyvumas buvo beveik 80 procentų.
„Įtariu, kad nutiko būtent tai. Jaunieji rinkėjai neatėjo, – jis sakė AFP. – Ko gera, tai buvo didžiausia priežastis, lėmusi jų pralaimėjimą ... palyginus su apklausų (rezultatais). Visgi neužmirškime, kad dabar jie – daug didesnė partija.“
Islandija – tik kiek daugiau kaip 330 tūkst. gyventojų turinti vulkaninė sala – jau atkūrė klestėjimą po 2008 metų finansų kracho.
Prognozuojama, kad šiemet bendrasis vidaus produktas išaugs daugiau kaip 4 proc., ypač dėl pajamų iš turizmo ir atsigaunančio finansų sektoriaus.
Naujausi komentarai