Streikas vyksta likus kelioms savaitėms iki pirmalaikių rinkimų.
Profesinės sąjungos pranešė apie masinį ankstyvą dalyvavimą pirmame nuo 2012-ųjų visos Ispanijos 24 valandų streike, kuriuo taip pat siekiama padidinti spaudimą dėl atlyginimų ir viešųjų paslaugų, tačiau verslo lyderiai menkino dalyvavimo mastą.
Madrido ir Barselonos demonstracijų dydis bus laikomas visuomenės nepasitenkinimo rodikliu prieš lapkričio 29 dienos balsavimą, kai, prognozuojama, laimės dešinioji opozicija.
Taip pat bus atidžiai vertinamas poveikis pramonei ir paslaugoms ketvirtojoje pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomikoje, nes visoje šalyje prie logistikos centrų, pramoninių rajonų ir greitkelių buvo organizuojami piketai.
Madride dešimtys protestuotojų nepabūgo lietaus ir užblokavo pagrindinę gatvę, vedančią į Ispanijos sostinės centrą, sukeldami spūstis, tačiau daugelis parduotuvių dirbo įprastai.
Viešasis transportas patyrė trikdžių, net ir įgyvendinus minimalių paslaugų reikalavimus priemiestiniams traukiniams, metropolitenui ir autobusams.
Barselonoje metropolitenas ir autobusų tinklai neveikė iki vėlyvos popietės, o rytinio piko metu teikė minimalias paslaugas.
Madrido metropolitenas, priešingai, pranešė, kad ankstyvą rytą kursavo 93 proc. traukinių, nors keleivių skaičius sumažėjo maždaug perpus.
Profesinės sąjungos UGT lyderis Pepe Alvarezas visuomeniniam transliuotojui RTVE teigė, kad dalyvavimas buvo masinis ir kad kai kuriuose regionuose dėl visiško darbo sustabdymo streikas tapo didžiule sėkme.
UGT atstovas spaudai Rafaelis Espartero pripažino, kad dalyvavimas buvo netolygus – didelė mobilizacija vyko automobilių gamybos, naftos chemijos ir mėsos sektoriuose bei pakrančių regionuose, kur, pasak jo, būsto problemos yra labai opios.
Verslo lyderiams atstovaujanti organizacija CEOE išplatintame pranešime teigė, kad poveikis skyrėsi priklausomai nuo regiono ir darbo srities, ir kad daugumoje sektorių „dalyvavimas buvo mažas“.
Politikai „turi klausytis“
Pagrindinės profesinės sąjungos UGT ir CCOO paskelbė streiką po visoje šalyje kilusios protestų bangos dėl būsto prieinamumo, kurią rugsėjį išprovokavo 87 metų Madrido pensininkės iškeldinimas.
Demonstracijos apėmė ir penkias savaites trukusį centrinės Madrido aikštės užėmimą, kur buvo pastatyta šimtai palapinių. Tai paskatino panašias akcijas kituose miestuose.
Socialistų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas sušaukė rinkimus, iš pradžių planuotus 2027-aisiais. Šį sprendimą jis priėmė po to, kai jo mažumos vyriausybei nepavyko užsitikrinti parlamento pritarimo būsto priemonių paketui, pasiūlytam reaguojant į protestus.
P. Sanchezas, vadovaujantis nuo 2018-ųjų, bet, kaip rodo dauguma apklausų, pagal populiarumą atsiliekantis, paragino rinkėjus ginti sunkiai iškovotas teises, įskaitant viešąją sveikatos apsaugą, aštuonių valandų darbo dieną ir pensijas, jo socialistams perspėjant, kad dešinieji gali jas panaikinti.
Tačiau profesinės sąjungos tvirtino, kad streikas yra nukreiptas prieš visus valstybės lygmenis, o ne tik prieš dešiniuosius, kurie balsavo prieš vyriausybės būsto dekretus.
Socialistai ir pagrindinė dešiniojo sparno opozicinė Liaudies partija (PP) „turi mūsų klausytis, nes gatvės kalba aiškiai“, trečiadienį sakė UGT lyderis P. Alvarezas.
Verslo grupės ir dešinieji atmetė streiką, įžvelgdami su rinkimais susijusį manevrą, o ne tikrą darbo ginčą.
PP lyderis Alberto Nunezas Feijoo, pirmaujantis daugumoje apklausų, įspėjo, kad profesinės sąjungos rizikuoja amžiams būti siejamos su P. Sanchezu, jei tęs streiką.
A. N. Feijoo taip pat pavadino tai rimta klaida po praėjusį mėnesį centrinėje Ispanijoje įvykusio greitųjų traukinių susidūrimo, kai žuvo 69 žmonės.
Profesinių sąjungų lyderiai gynė streiką kaip išskirtinę priemonę, kuria siekiama sukurti platų socialinį spaudimą imtis veiksmų dėl sparčiai kylančių būsto kainų.
Jie reikalauja didesnio valstybinio būsto fondo, draudimo iškeldinti pažeidžiamus nuomininkus, taip pat nuomos kainų kontrolės ir apribojimų turistų apgyvendinimui vietovėse, patiriančiose didžiausią įtampą.
Naujausi komentarai