Šis susitikimas įvyko didėjant ES narių nesutarimams dėl paramos Ukrainai, o Kyjivui tęsiant kontrpuolimą.
Be to, didėja susirūpinimas dėl JAV paramos Ukrainai, nes savaitgalį sudarytame vyriausybės biudžeto susitarime, kuris buvo pasiektas susidūrus su griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimu, nenumatyta nauja pagalba Kyjivui.
Pirmadienį Baltieji rūmai atmetė Kremliaus teiginius, kad Vakarai pavargo teikti pagalbą Ukrainai.
„Jei [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas mano, kad gali mus pralenkti, jis klysta“, – teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer).
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis) pirmadienio susitikimą Kyjive pavadino istoriniu. Tačiau jis taip pat leido suprasti, kad kol kas nebus jokių konkrečių įsipareigojimų dėl paramos Ukrainai.
„Pirmą kartą susitikome šalyje kandidatėje. Deja, tai taip pat pirmas kartas, kai Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai susitiko šalyje, kurioje vyksta karas“, – spaudos konferencijos metu sakė J. Borrellis.
Su užsienio reikalų ministrais susitikęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad karo, kuris tęsiasi jau dvidešimtą mėnesį, trukmė priklauso nuo paramos, kurią Ukraina gauna iš savo sąjungininkų, kokybės ir kiekio.
„Mūsų pergalė tiesiogiai priklauso nuo mūsų bendradarbiavimo: kuo ryžtingesnių ir principingesnių žingsnių imsimės kartu, tuo greičiau baigsis šis karas“, – nurodė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat paragino ES išplėsti sankcijas Rusijai ir Iranui, kuris Maskvai tiekia dronus.
V. Zelenskis pažymėjo, kad ES turi paspartinti pastangas užtikrinti, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas karo nuniokotai Ukrainai atkurti.
Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, ES valstybės narės vienbalsiai parėmė Kyjivą, įvedė 11 sankcijų paketų Rusijai ir suteikė Ukrainai milijardų eurų vertės ginklų.
Rems Ukrainą tol, kol ji laimės
Tačiau prie Vengrijos, artimiausios Rusijos sąjungininkės ES, dabar gali prisijungti ir Slovakija. Manoma, kad Bratislava gali pradėti blokuoti ES paramą Ukrainai po to, kai savaitgalį vykusius parlamento rinkimus laimėjo buvusio premjero Roberto Fico vadovaujama populistinė partija „Smer-SD“.
Ukrainai reikalingas žiemos apsaugos planas, apimantis oro gynybą, generatorius ir energijos tiekimo stiprinimą.
Susitikime nedalyvavo Vengrijos, Lenkijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Ukrainos vyriausybės pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Lenkijos ir Latvijos atstovai sirgo.
Šiuo metu tarp Ukrainos ir Lenkijos taip pat tvyro įtampa dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba J. Borrelliui nurodė, kad Kremlius skiria milžiniškus išteklius savo pastangoms sukelti nesantaiką tarp Ukrainos sąjungininkų.
„Putinas labiausiai tikisi, kad Vakarai ir pasaulis pavargs stovėti Ukrainos pusėje šiame kare“, – teigė D. Kuleba.
Kiek anksčiau Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) sakė, kad ES šiuo susitikimu parodė, jog Bendrija rems Ukrainą tol, kol ji laimės.
„Tai taip pat yra žinia Rusijai, kad ji neturėtų tikėtis mūsų nuovargio. Mes dar ilgai ten būsime“, – nurodė ji.
Kremlius pirmadienį sakė, kad tikisi, jog Vakarų šalys pavargs nuo paramos Ukrainai ir kad šis nuovargis tik didės.
Ukrainos apsaugos žiemą planas
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) paragino parengti strategiją, kaip apsaugoti Ukrainos energetikos infrastruktūros tinklus nuo Rusijos smūgių.
„Ukrainai reikalingas žiemos apsaugos planas, apimantis oro gynybą, generatorius ir energijos tiekimo stiprinimą“, – sakė ji.
„Praėjusią žiemą matėme, kaip žiauriai Rusijos prezidentas kariauja šį karą“, – nurodė A. Baerbock.
Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad Rusija jau pradėjo sistemingas oro atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Dėl šios priežasties praėjusiais metais milijonai ukrainiečių liko be šildymo ir vandens.
D. Kuleba taip pat paragino ES remti naują jūrų eksporto maršrutą per Juodąją jūrą, kad būtų pasiektas visas jo pajėgumas.
Nuo tada, kai Maskva liepą pasitraukė iš susitarimo, kuriuo buvo užtikrintas saugus grūdų eksportas Juodojoje jūroje, Ukraina ragina suteikti paramą naujam maršrutui.
„Jūrų koridorius, kuriuo Ukrainos grūdai galėtų būti eksportuojami į pasaulį nedalyvaujant Rusijai, yra įmanomas. Mes tai jau pademonstravome“, – sakė jis.
Rusijai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, jos kariuomenė greitai prasiveržė per didelius šalies plotus pietuose ir rytuose, tačiau buvo atstumta iš šiaurės.
Birželį Ukraina pradėjo kontrpuolimą, tačiau pripažino, kad jos pajėgos daro lėtą pažangą, nes susiduria su smarkiai įtvirtintomis Rusijos gynybos linijomis.
