B.Obamos, kurį lydės Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe (Šindzas Abė), labai simbolinis apsilankymas Hirošimoje numatytas gegužės 27 dieną, iškart po Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo pietinėje Japonijoje, pranešė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas).

Baltieji rūmai šią kelionę apibūdino kaip bandymą atkreipti dėmesį į JAV pastangas vykdyti savo „įsipareigojimą siekti taikos ir saugumo visame pasaulyje be branduolinių ginklų“.

B.Obama aplankys pirmojo branduolinio sprogdinimo memorialinę vietą Hirošimoje, Taikos memorialo parke, kur „pasidalys savo mintimis apie šią vietą ir ten buvusius įvykius“, sakė JAV prezidento patarėjas užsienio politikai Benas Rhodes (Benas Roudsas).

Šis pranešimas nuskambėjo po ilgų spėlionių JAV ir Japonijoje, ar B.Obama, kuris 2009 metais laimėjo Nobelio taikos premiją už raginimą išvaduoti pasaulį nuo branduolinių ginklų, apsilankys šiame paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis sprogimą patyrusiame mieste.

Amerikiečių atominė bomba, numesta ant Hirošimos 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, pražudė iš viso apie 140 tūkst. žmonių, kurių dalis žuvo per sprogimą, o kiti vėliau – nuo patirtos smarkios apšvitos ir sužalojimų.

Trimis dienomis vėliau kitas atominis sprogimas Nagasakio uostamiestyje pareikalavo 74 tūkst. žmonių gyvybių.

Daug žmonių žuvo iš karto, kai bomba buvo numesta ir sukėlė milžinišką gaisrą, kuris nušlavė ištisas miesto dalis. Tūkstančiai kitų mirė vėliau dėl didžiulės apšvitos.

„Visi turėtų apsilankyti Hirošimoje“

To subombardavimo klausimas ir Japonijoje, ir Jungtinėse Valstijose, kelia dideles emocijas.

Japonija, kaip vienintelė valstybė, patyrusi branduolinę ataką, akcentuoja kančias, kurias turėjo išgyventi jos žmonės. Tačiau viešai ragindama sunaikinti visus branduolinius ginklus, ji ne vieną dešimtmetį yra artima JAV sąjungininkė saugumo srityje, saugojama JAV branduolinio „skėčio“.

Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose daugelį erzina net atsiprašymo užuominos ir jie sako, kad Japonija pradėjo karą savo ataka prieš Perl Harborą, kad atominių bombų numetimas pagreitino karo pabaigą ir tuo užkirto kelią didesniam aukų skaičiui.

Balandžio mėnesį Hirošimoje lankėsi Johnas Kerry (Džonas Keris), kuris tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV valstybės sekretoriumi, su vizitu atvykusiu į šį dabar klestintį pietinį Japonijos didmiestį.

JAV diplomatijos vadovas sakė, kad jį „labai sujaudino“ apsilankymas Hirošimos memoriale, kurį jis pavadino „didžiai skausminga ekspozicija, kuri drasko visus tavo, kaip žmogiškosios būtybės, jausmus“.

Atidavęs pagarbą toje vietoje, kur Amerikos lėktuvai 1945-aisiais surengė pirmąją pasaulyje branduolinę ataką, J.Kerry pridūrė: „Visi turėtų apsilankyti Hirošimoje ir „visi“ reiškia „visi“. Tai dar labiau pakurstė kalbas apie būsimą B.Obamos apsilankymą šiame mieste.

2008 metais Hirošimoje apsilankė Nancy Pelosi (Nensi Pelosi), tuometė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė.

Tačiau kai kas vis dar būgštauja, kad B.Obamos vizitas gali būti palaikytas atsiprašymu už septynių dešimtmečių senumo įvykius.

Prezidento apsilankymas Hirošimoje gali suerzinti B.Obamos priešininkus kai kuriuos kariškius, kurių pirmtakai numetė tas bombas vykdydami valstybės įsakymą.

Vizitas vyks ypač opiu metu. Kaip tik šį gruodį sueis 75 metai nuo tada, kai Japonija užpuolė JAV Ramiojo vandenyno laivyną Perl Harbore, B.Obamos gimtojoje Havajų valstijoje.

Baltieji rūmai suskubo pabrėžti, jog B.Obamos vizitas nebusiąs atsiprašymas.

„Jis neperžiūrės sprendimo panaudoti atominę bombą Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Jis pasiūlys ateities viziją, sutelkdamas dėmesį į mūsų bendrą ateitį“, – sakė B.Rhodesas.