Princai apžiūrėjo dešimtis prie Kensingtono rūmų paliktų puokščių; tada princas Harry padėjo savo puokštę, kurią jam įteikė vienas iš susirinkusių žmonių.

Su puokštėmis palikti ir tokie ranka rašyti rašteliai kaip: „Diana, buvai narsi princesė, tavo sūnūs paveldėjo tavo drąsą“ ir „Mūsų šaliai neįtikėtinai pasisekė, kad turėjo tave“.

„Labai liūdėjau, – su ašaromis akyse prisiminė Lena Petterson (Lena Peterson), valytoja iš Švedijos atvykusį į minėjimą Londone. – Jai rūpėjo žmonės, ji buvo tikrai ypatinga. Dianos sūnūs tęsia jos darbus, jie labai į ją panašūs“.

„Čia atvykstu kasmet, nes visada mėgau Dianą. Niekada jos nesutikau, bet jeigu neatvykstu čia, jaučiuosi labai nuliūdusi. Visi ją mylėjo“, – AFP sakė 62 metų Helen Zacharia (Helena Zacharija), prie vartų pririšusi gėlių puokštę.

Be gėlių žmonės atnešė Dianos ir jos vaikų bei anūkų nuotraukas, o vieni itin dideli jos gerbėjai antradienį atnešė pyragą su jos atvaizdu.

„Nesvarbu, ar dabar, ar po šimto metų, žmonės lygiai taip pat ją prisimins, gerąją prasme“, – sakė turistas Clintas Wilde (Klintas Vaildas) iš Australijos.

Viljamas ir Haris, nepabūgę liūties, apsilankė Dianos atminimui skirtame sodelyje esančiame prie Kensingtono rūmų. Jie apėjo „White Garden“ sodelį, kuris įkvėptas princesės gyvenimo.

Abu princai susitiko su atstovais iš Dianos remtų labdaringų organizacijų, tarp jų ir padedančių kenčiantiems nuo AIDS bei skurstantiems vaikams.

Ketvirtadienį bus lygiai du dešimtmečiai po visą pasaulį sukrėtusios tragiškos Dianos mirties.

Ji buvo saulės spindulys pilkokame pasaulyje.

„Ji buvo saulės spindulys pilkokame pasaulyje“, – naujame dokumentiniame filme, sukurtame metinėms, sakė 35 metų Williamas, Dianos vyriausias sūnus ir antrasis eilėje į sostą.

Dianos, drovios paauglės aristokratės, staiga tapusios žinomiausia pasaulyje moterimi, gyvenimo istorija ir tragiška mirtis būnant vos 36-erių vis dar traukia milijonų žmonių dėmesį visame pasaulyje.

Praėjus dviem dešimtmečiams, jos sūnūs princai Williamas ir Harry tik dabar jaučia galintys viešai kalbėti apie jos žūtį, sukrečiantį jų gyvenimo įvykį, kurio padarinius tebejaučia Britanijos monarchija ir visuomenė.

Dabar be sielvarto

Prie rūmų vartų jau daugėja žvakių, gėlių puokščių ir nuotraukų, kurias palieka žmonės, o vieni Dianos gerbėjai net atnešė pyragą su jos atvaizdu.

Tačiau šiandienos vaizdas nei kiek neprilygsta tai gėlių jūrai prie rūmų vartų, kuri buvo matyti per savaitę tarp jos mirties ir laidotuvių. Toks visos šalies sielvarto protrūkis daugeliui apžvalgininkų tebėra sunkiai suprantamas.

Williamas ir Harry pasakojo, kaip jiems buvo sunku suprasti „svetimą“ visuomenės sielvartą iš žmonių, nepažinojusių jų motinos, tuo metu kai jie būdami 15 ir 12 metų patys negalėjo perprasti savo netekties.

Santūrūs britai viešai verkė ir ant karsto metė gėles.

Visuomenė artimai stebėjusi visus jų pasakų princesės gyvenimo posūkius ir vingrius verkė dėl savo prarastos ikonos, žuvusios gaudant kitos dienos nuotraukas.

1981 metais Diana ištekėjo už sosto įpėdinio princo Charleso (Čarlzo), tačiau jų santuoka subyrėjo spaudžiama viešosios pareigos vykdymo ir jų pačių nesuderinamumo.

Ir trapi, ir plieninė

Monarchijos pažiba, mados ikona, filantropė ir tapusi „širdžių karaliene“, tapo išmesta iš karališkosios šeimos po skyrybų 1996 metais, nors jų nenorėjo bet, kurios buvo neišvengiamos po beprecedenčio ir prieštaringai vertinamo interviu.

Britai jautėsi įsitraukę į Dianos gyvenimą, kai jos visos klaidos ir silpnybės buvo pateikiamos viešai.

Jos išsilaikęs poveikis matomas Britanijos žiniasklaidoje, šį mėnesį laikraščiuose ir žurnaluose apstu specialių skilčių ir straipsnių apie įvairius Dianos gyvenimo aspektus.

Žmones tebekeri Dianos charakterio sudėtingumas.

Jos keistas jautrumo ir plieninio charakterio derinys, noras būti mylimai ir gebėjimas leisti sutiktiems žmonėms pasijusti mylimiems.

Jos charakteryje buvo persimaišęs rūpestingumas ir kerštingumas, ji elgėsi kaip paprasta mergina, kuri iš tiesų buvo mėlynakraujė aristokratė.

Močiutė Diana

Viljamas sako, kad savo vaikams ketverių princui George (Džordžui) ir dvejų princesei Charlotte (Šarlotei) pasakoja apie jų močiutę Dianą, kurios jie niekada nesutiks.

Galbūt Dianos didžiausias palikimas yra jos du sūnūs.

„Įvykus tokiai traumai kaip motinos mirtis, kai tau 15 metų, tave arba palaužia, arba išgyveni, – BBC dokumentiniame filme „Diana 7 dienos“ (Diana, 7 Days), sako Williamas. – Nenorėjau leisti, kad tai mane palaužtų, norėjau išgyventi. Norėjau, kad ji didžiuotųsi žmogumi, kuriuo tapsiu.“

„Visada ilgėsimės savo motinos, ir aš kiekvieną dieną galvoju, kaip viskas būtų, jeigu ji dar būtų su mumis“, – pridūrė Harry.

Tragiška pasaka

Nuo pat princesės Dianos sužadėtuvių su Didžiosios Britanijos princu Charlesu (Čarlzu), šios drovios merginos, tapusios rūpestinga motina, humanitarinių projektų aktyviste ir pasauline garsenybe, jos neramus gyvenimas vis dar žavi žmones visame pasaulyje.

Šis jauna, graži ir linksma moteris neprarado savo įdomaus neformalumo, po to, kai 1981-aisiais, būdama vos 20-ies, ištekėjo už sosto įpėdinio. Žiniasklaida ir rūmų pareigūnai jųdviejų romaną vaizdavo lyg pasaką.

Tačiau jų skyrybos sudrebino monarchiją ir smarkiai paveikė Dianą, o kiekvieną intymią šio skandalo detalę narstė tarptautinė žiniasklaida.

Daugelio žmonių galvose tebėra įstrigęs Dianos portretas iš išskirtinio 1995-ųjų interviu, kuriame ji kalbėjo apie savo jausmus dėl sutuoktinio romano su Camilla Parker Bowles (Kamila Parker Boulz), vėliau tapusia Charleso žmona, savo pačios neištikimybę bei patirtas vidines kančias.

Kaip kad Marilyn Monroe (Merlin Monro), ji yra įstrigusi laike. Ji buvo lyg padarėlis, įstrigęs gintaro gabalėlyje. Amžinai graži, jauna, pažeidžiama ir sugniuždyta.

Ji atskleidė gausybę paslapčių, nuplėšdama nuo monarchijos paslapties šydą, ir abejojo Charleso sugebėjimu būti karaliumi, o šis atvirumas kėlė siaubą kai kuriems Britanijos isteblišmento sluoksniams.

Tačiau visuomenėje ji dar labiau išpopuliarėjo dėl savo problemų, kurios vėl aptarinėjamos neseniai paviešintuose interviu bei dokumentiniuose filmuose.

„Kaip kad Marilyn Monroe (Merlin Monro), ji yra įstrigusi laike. Ji buvo lyg padarėlis, įstrigęs gintaro gabalėlyje. Amžinai graži, jauna, pažeidžiama ir sugniuždyta“, – sakė karališkosios šeimos biografė Penny Junor (Peni Džunor).

13 pasimatymų iki vedybų

1961-ųjų liepos 1-ąją gimusi Diana užaugo aristokratiškoje Spencerių (Spenserių) šeimoje, palaikiusioje artimus ryšius su monarchais. Dianos tėvas dirbo velioniui karaliui George‘ui VI (Džordžui VI) ir karalienei Elizabeth II (Elzbietai II).

Mergina užaugo su dviem seserimis ir broliu, o paauglystėje jai teko išgyventi skaudžias tėvų skyrybas.

Būdama 16-os ji metė mokyklą, o išsilavinimą įgijo Šveicarijoje. Vėliau atvyko į Londoną, kur susirado darbą vaikų darželyje.

Tačiau nuo tos akimirkos, kai ji susipažino su princu Čarlzu, Dianos gyvenimas pasikeitė.

Tuo metu 32 metų princas buvo spaudžiamas susirasti nuotaką ir netrukus Dianai pasipiršo – galbūt pernelyg skubotai.

Diana sakė, kad iki vedybų jiedu buvo susitikę vos 13 kartų.

Praėjus metams po vedybų, porai gimė pirmoji jųdviejų atžala – princas Williamas (Viljamas), o dvejais metais vėliau – princas Harry (Haris).

Diana buvo atsidavusi ir mylinti motina. Ji taip pat pasižymėjo didele empatija, todėl žmonės ja žavėjosi. Be kita ko, moteris turėjo ir puikų stiliaus jausmą, tad jos dėka karališkoji šeima tapo itin mylima žiniasklaidos.

Naudodamasi savo populiarumu, ji atkreipė dėmesį į kai kurias atskirtas visuomenės grupes: spaudė rankas AIDS ligoniams ir raupsuotiesiems.

Tačiau viduje ji jautėsi sugniuždyta: kovojo su bulimija ir abejonėmis, kad jos vyras jos nemyli, o karališkoji šeimyna tuo nesirūpina.

Peržengta riba

Kalbos, kad Dianos ir Charleso santuoka atsidūrė ant iširimo slenksčio, pasklido 1992-aisiais, kai biografas Andrew Mortonas (Endrius Mortonas) išleido itin atvirą knygą, paremtą pokalbių su princese garso įrašais.

Tų pačių metų pabaigoje buvo paskelbta, kad karališkoji pora skiriasi.

Skandalas dar pagilėjo, kai Charlesas, o vėliau ir Diana, prisipažino buvę neištikimi vienas kitam.

1995 metais per interviu BBC laidoje „Panorama“ Diana papasakojo savo įvykių versiją. Ji prisipažino turėjusi romaną su kariškiu Jamesu Hewittu (Džeimsu Hiujitu), bet kritikavo ir karališkąją šeimą bei abejojo, kad Charlesas gali būti Britanijos karaliumi.

Tąkart ji peržengė ribą. Keliomis savaitėmis vėliau karalienė Elizabeth, jau anksčiau išreiškusi savo liūdesį dėl susidariusios situacijos, paprašė savo sūnaus ir Dianos oficialiai išsiskirti.

1996-ųjų rugpjūčio 28 dieną jiedu galutinai išsiskyrė, o iš Dianos buvo atimtas jos karališkosios didenybės titulas. Pasaka baigėsi.

Tačiau Velso princesė iš visuomenės akiračio neišnyko.

„Žmonių širdžių princesė“

Diana kartu su savo draugu Dodi Al Fayedu (Dodžiu Fajedu) žuvo per automobilio katastrofą Prancūzijos sostinėje 1997 metų rugpjūčio 31-ąją. Jųdviejų automobilis, persekiojamas paparacų, įsirėžė į betoninę pertvarą tunelyje Paryžiaus centre.

Jos tragiška žūtis visuomenę sukrėtė ir supykdė.

Prie jos namų Kensingtono rūmuose žmonės padėjo gausybę gėlių, o per jos laidotuves Londono gatves užplūdo daugiau kaip milijonas žmonių.

Nemažai pykčio dėl princesės žūties buvo nukreipta į karališkąją šeimą, o žmonių pasipiktinimą dar labiau pakurstė karalienė, delsusi sugrįžti iš savo rezidencijos Škotijoje ir susitikti su gedinčia minia.

Praėjus dviem dešimtmečiams po Dianos mirties, Britanijos monarchija yra stipri kaip niekad, o Charlesas ir Camilla irgi atgavo pasitikėjimą.

Tačiau nė vienam iš jų niekuomet nepavyks pasiekti Dianos, pramintos „žmonių širdžių princese“, populiarumo.