Pereiti į pagrindinį turinį

J. Assange'as pradeda paskutinį teisinį mūšį JK, kad išvengtų ekstradicijos į JAV

2024-02-20 14:43
BNS inf.

Vyriausybių paslaptis viešinančios svetainės „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o (Džuliano Asandžo) advokatai antradienį pradėjo paskutinį teisinį procesą Jungtinėje Karalystėje, kad jų ginamasis nebūtų išsiųstas į Jungtines Valstijas, kur jis stotų prieš teismą dėl kaltinimų šnipinėjimu.

J. Assange'as pradeda paskutinį teisinį mūšį JK, kad išvengtų ekstradicijos į JAV
J. Assange'as pradeda paskutinį teisinį mūšį JK, kad išvengtų ekstradicijos į JAV / Scanpix nuotr.

Australo teisininkai argumentuoja, kad jo veikla atskleidė sunkius JAV valdžios institucijų nusikalstamus veiksmus ir, anot jų, yra akivaizdus bei svarbus visuomenės interesas.

Pats J. Assange'as teisme nedalyvavo. Teisėja Victoria Sharp (Viktorija Šarp) sakė, kad jis gavo leidimą atvykti iš Belmaršo kalėjimo, kuriame yra kalinamas jau penkerius metus, bet nusprendė nedalyvauti. J. Assange'o advokatas Edwardas Fitzgeraldas (Edvardas Ficdžeraldas) teigė, kad 52 metų vyras blogai jaučiasi.

J. Assange'as jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi išvengti ekstradicijos. Septynerius metus jis tą darė besiglausdamas Ekvadoro ambasadoje Londone, o pastaruosius penkerius metus – griežto režimo kalėjime.

JAV jam pateikta 17 kaltinimų šnipinėjimu ir vienas kaltinimas nederamai pasinaudojus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimu jo interneto svetainėje 2010 metais. Tuose dokumentuose išsamiai aprašomi amerikiečių karinių kampanijų Afganistane ir Irake kai kurie aspektai.

JAV prokurorai teigia, kad J. Assange'as neteisėtai padėjo JAV kariuomenės žvalgybos analitikei Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavogti įslaptintų dokumentų paketą, o paskui „WikiLeaks“ atskleidė konfidencialius šaltinius iš viso pasaulio, taip sukeldamas pavojų žmonių gyvybei.

Šlyjanti sveikata

Savo šalininkams J. Assange'as yra paslaptis demaskuojantis žurnalistas, atskleidęs JAV kariuomenės neteisėtus veiksmus Irake ir Afganistane. Jie teigia, kad baudžiamasis persekiojimas yra politiškai motyvuotas ir kad Jungtinėse Valstijose jis nesulauks teisingumo.

Prastėja tiek psichinė, tiek fizinė jo sveikata. Jo gyvybei gresia pavojus kiekvieną dieną, kai jis būna kalėjime, ir jei jis bus išduotas, jis mirs.

Dešimtys jo šalininkų su plakatais „Išlaisvinkite Julianą Assange'ą“ ir skanduodami „yra tik vienas sprendimas – jokios ekstradicijos“ surengė triukšmingą protestą prie teismo rūmų Londone, kur prasidėjo dviejų dienų procesas.

Jei apeliacinis skundas bus patenkintas, J. Assange'as turės dar vieną galimybę išdėstyti savo argumentus Londono teisme, kur būtų paskirta bylos nagrinėjimo data.

Jei teisėjai priims jam nepalankų sprendimą, J. Assange'as dar galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kad šis užkirstų kelią jo ekstradicijai. Visgi jo šalininkai nerimauja, kad jis gali būti įsodintas į lėktuvą į JAV dar prieš tam įvykstant, nes britų vyriausybė jau pasirašė įsakymą dėl ekstradicijos.

„Jis persekiojamas už tai, kad užsiėmė įprasta žurnalistine praktika išgaunant ir paskelbiant įslaptintą informaciją, informaciją, kuri yra teisinga ir akivaizdžiai svarbi visuomenei“, – teisme sakė jo advokatas E. Fitzgeraldas.

J. Assange'o žmona Stella (Stela) – advokatė, su kuria jis susituokė kalėjime 2022-aisiais, – sako, kad jo sveikata per kalinimo metus pašlijo.

„Prastėja tiek psichinė, tiek fizinė jo sveikata. Jo gyvybei gresia pavojus kiekvieną dieną, kai jis būna kalėjime, ir jei jis bus išduotas, jis mirs“, – sakė ji žurnalistams praėjusią savaitę.

Didelė savižudybės rizika

J. Assange'o teisinės problemos prasidėjo 2010 metais, kai jis Londone buvo sulaikytas Švedijos, kurios institucijos norėjo jį apklausti dėl dviejų moterų pateiktų kaltinimų išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, prašymu.

2012 metais J. Assange'as rado prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Londone, kur jis buvo nepasiekiamas britų ir švedų valdžios institucijoms, tačiau taip pat iš esmės gyveno kaip tremtinys mažoje diplomatinėje atstovybėje.

Galiausiai santykiai tarp J. Assange'o ir ambasados darbuotojų pašlijo, ir 2019-ųjų balandį jis buvo iškeldintas iš ambasados. Britanijos policija iš karto jį sulaikė už 2012 metais pažeistas paleidimo už užstatą sąlygas. Nuo tada jis laikomas Londono Belmaršo kalėjime.

Švedija 2019-ųjų lapkritį nutraukė tyrimą dėl seksualinių nusikaltimų, nes praėjo labai daug laiko.

J. Assange'o advokatai teigia, kad jei JAV jis bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų kalėjimo, nors amerikiečių institucijos nurodo, kad bausmė greičiausiai būtų daug trumpesnė.

JK apygardos teismo teisėjas 2021 metais atmetė JAV prašymą dėl ekstradicijos, motyvuodamas trapia J. Assange'o psichine sveikata bei didele savižudybės rizika, jei jis bus laikomas griežtomis JAV kalėjimo sąlygomis. Aukštesnės instancijos teismai panaikino šį sprendimą, gavę JAV patikinimus dėl tinkamo elgesio su juo.

2022-ųjų birželį britų vyriausybė pasirašė ekstradicijos orderį.

Tuo metu Australijos parlamentas praėjusią savaitę paragino leisti J. Assange'ui grįžti į tėvynę.

„Nepriklausomai nuo žmonių pozicijos, šis reikalas negali amžinai tęstis“, – sakė ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis).

Teisėjai V. Sharp ir Jeremy Johnsonas (Džeremis Džonsonas) nuosprendį gali paskelbti trečiadienį, pasibaigus dviejų dienų trukmės bylos nagrinėjimui, tačiau labiau tikėtina, kad jiems prireiks kelių savaičių sprendimui apsvarstyti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų