J. Bidenas ir V. Putinas prieš savo pokalbį telefonu akcentuoja diplomatiją

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas prieš savo naujausią pokalbį telefonu akcentavo būtinybę ieškoti diplomatinių sprendimų.

Lyderių pokalbis, rengiamas siekiant mažinti įtampą dėl Ukrainos konflikto, prasidės ketvirtadienį 20 val. 30 min. Grinvičo (22 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Gruodžio viduryje Rusija paskelbė NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus ir paragino JAV vadovaujamą NATO nepriimti naujų narių bei nesteigti bazių buvusiose sovietinėse šalyse.

Be to, J. Bideno ir V. Putino pokalbis rengiamas prieš JAV ir Rusijos pareigūnų derybas, vyksiančias sausio mėnesį Ženevoje. Vašingtonas sako norintis aptarti Ukrainos konfliktą, o Maskva siekia, kad būtų kalbama apie jos saugumo reikalavimus.

J. Bidenas, kuris Naujųjų metų šventėms yra parvykęs į savo namus Delavero valstijoje, pabrėš, kad Vašingtonas ieško „diplomatinio kelio“ iš krizės, žurnalistams sakė JAV administracijos aukšto rango pareigūnas.

„Tačiau taip pat esame pasirengę atsakyti, jei Rusija puls ir surengs tolesnę invaziją į Ukrainą“, – V. Putinui pasakys J. Bidenas.

Jo žodžius pacitavęs minėtas pareigūnas pridūrė, jog Vašingtonas lieka „rimtai susirūpinęs“ pajėgų telkimu prie Ukrainos ir nori, kad rusų pajėgos sugrįžtų į „savo nuolatinius mokomuosius rajonus“.

Rusijos prezidentas JAV vadovui skirtame sveikinime ketvirtadienį savo ruožtu sakė, jog yra įsitikinęs, kad „galime judėti į priekį ir užmegzti efektyvų Rusijos ir Amerikos dialogą, pagrįstą abipuse pagarba ir atsižvelgimu į viena kitos nacionalinius interesus“.

Nusiteikę kalbėtis

„Mes nusiteikę pokalbiui, štai ko norime“, – vėliau žurnalistams sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Manome, kad tik derybomis įmanoma išspręsti visas neatidėliotinas problemas, kurių tarp mūsų iškilo daugybė“, – sakė atstovas ir nurodė, kad pokalbis organizuojamas V. Putino iniciatyva.

Tai bus antras JAV ir Rusijos lyderių telefoninis pokalbis per mažiau nei mėnesį. Gruodžio pradžioje J. Bidenas įspėjo V. Putiną dėl „rimtų pasekmių“, jei Rusijos pajėgos įsiveržtų į Ukrainą.

Vašingtonas ir kitos Vakarų šalys skambina pavojaus varpais dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę.

Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.

V. Putinas kaltinimus neigia, kaltina Vakarus kurstant įtampą ir sako, kad NATO plėtra į rytus yra grėsmė Rusijos saugumui.

Ukraina, nuo 2014-ųjų kovojanti su prorusiškais separatistais šalies rytuose, kur konfliktas jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių, ne kartą deklaravo norą įstoti į NATO.

Tačiau Rusija buvusias sovietines respublikas laiko savo įtakos sfera ir vis griežčiau tvirtina, kad vienintelė išeitis iš krizės yra jos reikalavimų įvykdymas. Tai perkeistų visą Europos saugumo architektūrą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas yra pažadėjęs, kad Maskva per derybas Ženevoje gindama savo interesus laikysis „griežtos linijos“.

JAV parama Ukrainai

Jo ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad delegacijoms Ženevoje vadovaus rusų užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman).

Jungtinės Valstijos pavadino kai kuriuos Rusijos reikalavimus nediskutuotinais, tačiau pareiškė, kad yra pasirengusios kalbėtis ir kad taip pat kels klausimus, kurie kelia susirūpinimą joms pačioms.

Prieš JAV ir Rusijos derybas JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Buvau patikintas dėl JAV visiškos paramos Ukrainai atremiant Rusijos agresiją“, – po pokalbio socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis.

A. Blinkenas taip pat atskirai kalbėjosi su savo kolegomis iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos, dėl „koordinavimo siekiant atgrasyti bet kokią tolesnę Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu“, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

Pasak jo, Vakarų diplomatijos vadovai „patvirtino sąjungininkių ir partnerių konsensusą“, kad Rusijos agresija jai turėtų „didžiulių pasekmių“ ir labai brangiai kainuotų.

J. Bideno administracija yra pažadėjusi visus veiksmus derinti su sąjungininkėmis Europoje. Po derybų Ženevoje Rusijos delegatai susitiks su NATO atstovais, o paskui įvyks Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) – svarbaus Šaltojo karo forumo, suburiančio Maskvą ir Vakarus – susitikimas.

„Dėl tolesnių žingsnių spręsime pagal Jungtinių Valstijų ir NATO pasirengimą iš esmės derėtis dėl mums susirūpinimą keliančių klausimų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AMERIKA ZULIKU BANDITU VALSTIJA

AMERIKA ZULIKU BANDITU VALSTIJA portretas
PER VISOKIAS KLIMATO KAITAS, GASDINIMA RUSAI PUOLA, VAKCINAS DAROSI DIDELI PELNA. O, TAIP AMERIKONAI BIJO RUSO IR KIEKVIENA DIENA GAUNA I KAILI. TIEK VANDENYNE, TIEK SAUSUMOJE NUO RUSO.

chamas

chamas portretas
zilvinas tupas

tokia pati

tokia pati portretas
kaip su lansbirbiu kuris kenkia savo salies pilieciams...
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių