Įpėdinio šešėlyje

Pastarąsias savaites Baltuosiuose rūmuose, sako, tvyro keista atmosfera. Nors, nepaisant demokratų pralaimėjimo lapkričio 5-osios rinkimuose, pagrindinis asmuo tebėra J. Bidenas, stebint viešąją erdvę atrodo, kad JAV prezidento darbo vieta, Ovalusis kabinetas, perkeltas į Mar-a-Lago Floridoje, į išrinktojo prezidento D. Trumpo rezidenciją.

Vadinamasis raišos anties laikotarpis tarp lapkritį vykstančių rinkimų ir naujo prezidento prisaikdinimo sausio pabaigoje kiekvienam kadenciją baigiančiam, rinkimus pralaimėjusiam ar juose nedalyvavusiam šalies vadovui visada būna nemenkas išbandymas. Teoriškai dar esi prezidentas, bet praktiškai jau tegali tik rengti atsisveikinimo vizitus arba dalyti malonę nuteistiesiems. Tačiau JAV dirbantys žurnalistai konstatuoja Baltuosiuose rūmuose seniai buvus tokį dramatišką vakuumą.

Gruodžio 7-ąją vykusioje Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymo šventėje neišvydome J. Bideno – tik pirmąją ponią Jill Biden. Užtat D. Trumpas buvo sutiktas tarsi būtų ne balsavimą laimėjęs kandidatas į prezidentus, bet jau ir prisiekęs prezidentas.

J. Bideno energija, regis, ėmė slūgti po fiasko birželį vykusiuose televizijos debatuose ir liepą paskelbto sprendimo trauktis iš rinkimų kovos. Kaip neseniai pastebėjo „New York Times“, „su kiekviena diena J. Bidenas atrodo vis senesnis ir lėtesnis“.

Per pastarosiomis savaitėmis buvusius retus viešus pasirodymus J. Bidenas naudojasi sufleriu. Izraeliui sudarius paliaubų susitarimą su „Hezbollah“ kovotojais Libane, jis trumpam pasirodė prieš kameras Baltųjų rūmų Rožių sode, pasakė mažiau nei dešimt minučių trukusią kalbą, bet neatsakė į žurnalistų klausimus.

„J. Bidenas dingsta iš viešumos“, – rašė „Politico“. „Wall Street Journal“ buvo negailestingas, gruodžio viduryje konstatavęs: „J. Bideną praryja D. Trumpo šešėlis.“

Neįvertinti laimėjimai

Paskutinės Baltuosiuose rūmuose leidžiamos dienos – pretekstas pažvelgti, kokia buvo 46-ojo JAV prezidento kadencija. Net jam simpatizuojantys apžvalgininkai priversti konstatuoti: J. Bidenas savo politinės karjeros viršūnėje rado itin komplikuotą situaciją, ją baigia tvyrant ne pačiai geriausiai nuotaikai.

Kai 2021-aisiais tuomet 78-erių demokratų veteranas atsikraustė į Baltuosius rūmus, pasaulis, vis dar kaustomas pandemijos, ką tik buvo pamatęs nebūtų vaizdų – dūmuose paskendusį Kapitolijų, jį šturmuojančius smarkuolius su impozantiškuoju raguotuoju Jacobu Chansley priešakyje.

Per J. Bideno kadenciją būta nemažai laimėjimų ekonomikos srityje. Iki 2022 m. Kongreso rinkimų demokratai turėjo trapią daugumą abiejuose rūmuose ir galėjo įgyvendinti daugelį pagrindinių J. Bideno planų. 2021 m. buvo priimtas „Amerikos gelbėjimo planas“ – beveik 2 trln. dolerių ekonomikos skatinimo paketas kovai su pandemijos padariniais, patvirtinta investicijų į infrastruktūrą programa – transporto, švarios energijos, vandens, greitkelių ir kitoms statybų programoms buvo skirta 1 trln. JAV dolerių.

2022 m. rugpjūtį J. Bidenas pasirašė istorinį klimato įstatymą, skyrė beveik 53 mlrd. dolerių JAV, kaip puslaidininkių pramonės centrui, stiprinti. Tą pačią vasarą Kongresas priėmė pirmąjį per dešimtmečius ginklų teisės sugriežtinimą.

Vėliau suskaičiuota, kad per J. Bideno kladenciją buvo sukurta 16 mln. naujų darbo vietų, nedarbo lygis nukrito iki žemiausio lygio per 50 metų, tačiau amerikiečiams didesnį įspūdį padarė kiti rodikliai. 2021 m. vasarą infliacija JAV pirmą kartą per 30 metų viršijo 5 proc. – po metų ji jau siekė 9,1 proc. Nors iki 2024 m. vasaros mėnesio infliacija sumažėjo iki 3 proc., nedarbo lygis išliko žemas, ekonomika augo, o JAV lenkė kitas pramonines šalis, rinkėjai ir toliau pesimistiškai vertino šalies ekonomikos padėtį.

Viskas, ką Vašingtonas darė ir ko nepadarė karo Ukrainoje klausimu, bus įrašyta į J. Bideno administracijos derlių.

Kaip pastebėjo BBC, kol kas J. Bideno pasiekimai lieka šešėlyje.

J. Bideno gerus darbus temdė, o kartais net užgožė sudėtinga situacija Meksikos pasienyje: pirmaisiais jo kadencijos metais nelegalių sienos kirtimų skaičius pasiekė istorines aukštumas. Situacijos nepakeitė net ir pernai sugriežtinta pasienio politika.

J. Bidenas siekė „kontroliuojamos konkurencijos“ su Kinija, tačiau įtampa tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų nesiliovė augusi. 2023 m. pradžioje kilo diplomatinis skandalas dėl Kinijos šnipinėjimo baliono, kurį JAV numušė virš savo teritorijos. Vėliau sekė prekybiniai ginčai, technologijų eksporto apribojimai ir nesutarimai dėl Taivano. J. Bideno administracija taip ir nesugebėjo rasti tinkamos pusiausvyros tarp konkurencijos ir bendradarbiavimo su Kinija.

Tarptautiniai iššūkiai

Dėl chaoso, kilusio 2021 m. rugpjūtį amerikiečiams paliekant Afganistaną, kaltę suversti tik J. Bidenui būtų nesąžininga: dėl pajėgų išvedimo buvo deramasi dar per D. Trumpo kadenciją. Tiesa, J. Bidenas palaikė šį žingsnį, nepaisydamas kai kurių savo karinių patarėjų perspėjimų.

Tačiau viskas, ką Vašingtonas darė ir ko nepadarė karo Ukrainoje klausimu, bus įrašyta į J. Bideno administracijos derlių.

Vašingtone žinota apie Maskvos invazijos planus – apie tai 2021 m. pabaigoje lankydamasis Rusijoje JAV žvalgybos vadovas Williamas Burnsas pranešė Rusijos saugumo tarybos vadovui Nikolajui Patruševui, šia žvalgybos informacija JAV dalijosi su Ukraina ir Vakarų sąjungininkais.

„Nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo tolesnį puolimą prieš Ukrainą, JAV sutelkė visą pasaulį palaikyti Ukrainos žmones, o mano svarbiausias prioritetas buvo suteikti Ukrainai paramą, kurios jai reikia, kad ji nugalėtų“, – gruodžio 30-ąją sakė J. Bidenas, skelbdamas apie naują beveik 2,5 mlrd. pagalbos Kyjivui paketą.

2023 m. vasarį J. Bidenas slapta nuvyko į Kyjivą – tai buvo pirmoji istorijoje JAV prezidento kelionė į konflikto zoną, kurioje nebuvo dislokuota amerikiečių karių.

Šią savaitę Baltieji rūmai paskelbė naujų detalių apie tą vizitą. Civilinių lėktuvų skrydžiai į Ukrainą buvo sustabdyti, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, – tiek paprasti žmonės, tiek aukšti užsienio pareigūnai naudojosi traukiniais. JAV slaptosios tarnybos nerimavo, kad Rusijos žvalgyba, gavusi žinių apie svarbių asmenų kelionę į Ukrainą, gali sutrikdyti ir geležinkelio eismą. Kaip vėliau rašė „Rolling Stone“, J. Bidenui buvo pasiūlyta susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu slaptoje vietoje Lenkijos ir Ukrainos pasienyje arba labiausiai į Vakarus esančiame Ukrainos didmiestyje Lvive. Tačiau J. Bidenas pasirinko Kyjivą.

Šio vizito metu JAV prezidentas paskelbė apie papildomą pagalbą Ukrainai, naujų sankcijų Rusijai ir su V. Zelenskiu aptarė tolimojo nuotolio ginklų perdavimą Kyjivui.

Šiandien Vašingtone pabrėžiama šio ir paskesnių kitų J. Bideno vizitų simbolinė reikšmė, tačiau kuo arčiau Ukrainos, tuo dažniau skaičiuojami ne iš JAV sklidę palaikymo žodžiai, bet pagalba, kurios ukrainiečiai tikėjosi, bet nesulaukė. Niekur nedingo kartėlis, kad invaziją Ukraina pasitiko turėdama tik J. Bideno pirmtako perduotas prieštankines raketas „Javelin“, o karinė parama iš JAV visus šiuos trejus metus gana keistai dozuojama.

Kokiomis sąlygomis J. Bidenas priėmė sprendimą dėl lendlizo, kodėl 2023-iaisiais kontrapuolimą rengusi Ukraina gavo mažiau, nei žadėta, karinės pagalbos, kodėl JAV sankcijos pagrindinėms Rusijos naftos kompanijoms ir tanklaiviams buvo paskelbtos tik besibaigiant tretiesiems karo metams, – visa tai neabejotinai bus atskleista knygose, kurias, trumpam atsikvėpę po sunkios kadencijos, paprastai parašo tiek prezidentai, tiek jų komandos nariai.

Kitas užsienio politikos konfliktas, kurį teko išgyventi J. Bidenui, – „Hamas“ teroristinis išpuolis prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d. Jis aplankė Izraelį, suteikė karinę pagalbą, Iraną nuo naujų tiesioginių ar per savo statytinius atakų bent kuriam laikui sulaikė į regioną pasiųsdamas lėktuvnešių smogiamųjų grupių ir aiškiu „Don’t“ (angl. „Nedarykite“ – „Mano žinia bet kuriai valstybei ar kitam priešiškai nusiteikusiam veikėjui, ketinančiam pulti Izraelį, išlieka tokia pati kaip ir prieš savaitę: nedarykite to. Nedarykite to. Nedarykite to“, – 2023 m. spalio 18 d. pareiškė J. Bidenas.). Tačiau artėjant prezidento rinkimams ir Izraelio karinei operacijai Gazos Ruože J. Bidenas pakeitė  savo retoriką Izraelio Vyriausybės atžvilgiu, pareikalavo humanitarinės pagalbos tiekimo į Gazos Ruožą ir civilių apsaugos.

Izraelio sėkme, kai pavyks išlaisvinti paskutinius „Hamas“ pagrobtus izraeliečius, džiaugsis jau ne J. Bidenas, o D. Trumpas. 47-asis prezidentas tikrai nepraleis progos priminti savo grasinimų atverti pragarą teroristams, jei įkaitai nebus išlaisvinti iki jo inauguracijos.

Drąsūs gestai

J. Bideno kadenciją aptemdė asmeninės problemos: garbės nedaranti sūnaus Hunterio istorija, nuosprendis jam dėl neteisėto ginklų laikymo ir įtarimai dėl mokesčių pažeidimų. Nešlovė, kurią sau ir tėvui užtraukė vienintelis iš trijų šiandien gyvas J. Bideno ir pirmosios tragiškai žuvusios jo žmonos vaikas, sekino metų naštos slegiamą prezidentą. Tai, kad lapkritį jis suteikė sūnui malonę, negalėjo nesulaukti dviprasmiškos reakcijos: viena vertus, toks protekcionizmas nekelia garbės, kita vertus, tokia dovana paklydėliui sūnui dera su JAV visuomenėje įsišaknijusiu lojalumu šeimai.

Paskutinėmis savo kadencijos dienomis J. Bideno administracija padarė ir daugiau dosnių gestų. Be jau minėtų itin griežtų sankcijų Rusijos atžvilgiu, jis išbraukė Kubą iš teroristinių valstybių sąrašo, į kurį ją buvo įtraukęs D. Trumpas. Nors sprendimą dar turi įvertinti Kongresas, kol kas neaišku, ar jo neatšauks D. Trumpas, Havana jau suskubo pareikšti mainais paleisianti pusšimtį kalinių.

Atsisveikindamas J. Bidenas apdovanojo ryškius JAV visuomenės veikėjus, tarp kurių – D. Trumpo gerbėjų itin nemėgstami asmenys. Aktyviai D. Trumpo kritikei respublikonei Liz Cheney įteikė Prezidento pilietinį medalį, verslininkui, filantropui sąmokslų teorijų mėgėjų siaubui George’ui Sorosui – po aukščiausią civilinį šalies apdovanojimą – Prezidento laisvės medalį.

„Daugiau kaip 50 metų man teko garbė tarnauti šiai tautai. Niekur kitur Žemėje mikčiojantis vaikas iš kuklios aplinkos Skrantone, Pensilvanijos valstijoje, ir Klaimonte, Delavero valstijoje, negalėtų vieną dieną sėdėti prie „Resolute“ stalo Ovaliajame kabinete kaip JAV prezidentas, – liepą pranešdamas, kad traukiasi iš rinkimų kovos, sakė J. Bidenas. – Aš atidaviau savo širdį ir sielą mūsų tautai. Ir man buvo milijoną kartų atlyginta Amerikos žmonių meile ir parama.“

Tik ta tauta, atrodo, šiandien galvoja kitaip. Remdamasis gruodžio viduryje atlikta apklausa, „Gallup" paskelbė, kad J. Bideno veiklos reitingas tėra 39 proc. – toks pat buvo ir D. Trumpo reitingas jam baigiant kadenciją 2020 m. gruodį. 54 proc. JAV suaugusiųjų šiandien mano, kad J. Bidenas bus prisimenamas kaip „prastesnis nei vidutinis“ arba „prastas“ (37 proc.) prezidentas. 39 proc. apklaustųjų teigiamai vertina jo veiklą – kadencijos pradžioje taip manė 57 proc.