Darbuotojai galės rinktis tarp keturių ir penkių darbo dienų. Be to, naujoji politika nepanaikins viršvalandžių. Kartais penkių dienų darbo savaitė yra neišvengiama, bet daugelis japonų ateityje dirbs tik šiek tiek daugiau nei pusę savaitės – keturias dienas dirbs ir tris ilsėsis.

Ne vienas tyrimas rodo, kad persidirbimas žudo žmones. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad nuo persidirbimo labiausiai kenčia Pietryčių Azijos regionas. Disciplina, kurios japonams kartais pavydi vakariečiai, čia daugybę žmonių veda į mirtį, susijusią su stresu, pervargimu ir depresija. Japonai tai vadina karoši – mirtimi nuo persidirbimo.

COVID-19 pandemija ir jos kontroliavimui skirti ribojimai privertė japonus kitaip žiūrėti į darbą. Daug žmonių dirbo iš namų. Milijoniniuose miestuose, kur keliavimas iš namų į darbą gali užtrukti ir pora valandų, tai turėjo didžiulių pasekmių. Darbdaviai pastebėjo, kad produktyvumas nuo to tik pagerėjo. „Fujitsu“ savo centrą Tokijuje ketina sumažinti net 50 proc., nes ir po pandemijos leis žmonėms dirbti iš namų.

Tiesa, Japonijos ekonomika bėgėjasi lėtai, todėl Vyriausybė tam turi skirti didesnį dėmesį. Skatinti žmones dirbti ir kurti daugiau? Na, japonai suka kitu keliu.

Vyriausybė stengsis populiarinti keturių darbo dienų idėją. Tai suteiks galimybę žmonėms labiau atsipalaiduoti. Be to, tikimasi, kad jauni japonai dažniau eis į pasimatymus, kurs šeimas. Aišku, ir pinigų išleis daugiau, nebent tų pinigų turės mažiau. Kaip Vyriausybė skatins kompanijas leisti darbuotojams dirbti tik 4 dienas ir mokėti jiems tuos pačius atlyginimus? Išaugęs produktyvumas, aišku, būtų gerai, bet ar visi jį pastebės?

Ilgesnis savaitgalis suteikia daugiau galimybių keliauti, mokytis ir užsiimti hobiais. Žmogus dėl to gali jaustis geriau. Tik ar tos geresnės savijautos pakaks produktyvumui pakelti? Ar per keturias darbo dienas nudirbtumėte tiek, kiek dabar nudirbate per penkias?