JAV ir Kinija rengiasi atnaujinti derybas dėl prekybos

  • Teksto dydis:

JAV ir Kinijos vyriausieji derybininkai rengiasi ketvirtadienį atnaujinti dvišales derybas dėl prekybos, nors rinkos lūkesčiai, jog šalys šią savaitę pasieks platų susitarimą ar bent proveržį, artėja prie nulio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris 2018 metais pradėjo prekybos ginčus su Kinija ir Europa ir nuo to laiko vis kursto įtampą viso pasaulio ekonomikoje, trečiadienį pareiškė, jog rezultatas priklausys nuo jo.

„Jie [Kinija] nori sudaryti susitarimą, – pareiškė jis Baltuosiuose Rūmuose. – Klausimas yra, ar aš noriu sudaryti susitarimą.“

Po penkių dienų Vašingtonas ketina padidinti importo muitus, taikomus 250 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms.

Tuo tarpu dviejų šalių santykiai šią savaitę dar pablogėjo.

Vašingtonas įvedė vizų apribojimus Kinijos aukšto rango pareigūnams ir įtraukė į „juodąjį“ sąrašą daugiau kaip dvidešimt Kinijos bendrovių. Šių priemonių esą buvo imtasi dėl uigūrų ir kitų mažumų, daugiausia musulmonų, teisių pažeidimų Sindziango regione.

Tai papiktino Pekiną, kuris tokius Jungtinių Valstijų veiksmus pavadino „kišimusi į Kinijos vidaus reikalus“.

Visgi Kinijos vyriausiasis prekybos derybininkas, vicepremjeras Liu He rengiasi ketvirtadienį susitikti su JAV prekybos atstovu Robertu Lighthizeriu (Robertu Laithaizeriu) ir iždo sekretoriumi Stevenu Mnuchinu (Stivenu Mnučinu).

Tačiau D. Trumpo požiūris į derybas gali bet kada pasikeisti, ypač dabar, kai jo dėmesio reikalauja nemažai svarbių klausimų.

Jis, kaip visada, yra paniręs į sąmyšį: viena vertus, demokratai deda vis daugiau pastangų, siekdami jam pareikšti apkaltą, o kita vertus, jam tenka susidurti su aštria respublikonų kritika, jog, nusprendęs atitraukti amerikiečių pajėgas iš Šiaurės Sirijos, jis iš esmės leido Turkijai Sirijoje pulti kurdus, kurie daug metų drauge su amerikiečiais kovojo su „Islamo valstybe“ (IS).

Visgi žiniasklaidoje trečiadienį pasirodę pranešimai apie tai, jog Pekinas pasiūlys sudaryti dalinį susitarimą, kuris leistų išvengti tolesnio ginčo aštrėjimo, palaikė rinkas.

Agentūra „Bloomberg“ ir britų verslo dienraštis „The Financial Times“ nurodė, jog Kinija yra pasirengusi Jungtinėse Valstijose pirkti daugiau žemės ūkio produktų ir padaryti kitų nuolaidų, tačiau ne tais klausimais, kurie D. Trumpui rūpi labiausiai.

Mainais Pekinas norės, kad Jungtinės Valstijos atsisakytų planų spalį ir gruodį padidinti kiniškoms prekėms jau nustatytus importo muitus.

Griežtos pozicijos besilaikantis Baltųjų Rūmų prekybos patarėjas Peteris Navarro (Piteris Navaras) JAV visuomeniniam radijui NPR šią savaitę pareiškė, jog dalinės priemonės D. Trumpo nedomina ir jis rodo „plieninį ryžtą“ siekti plataus susitarimo.

„Vis daugiau ir daugiau trinties“

Tai bus arba „didelis susitarimas, arba jokio susitarimo“, pareiškė jis ir pridūrė, jog „Kinija padarys klaidą“, jeigu mėgins siekti dalinio susitarimo.

Vašingtonas Kiniją kaltina mėginimais tapti pasaulio pramonės lydere pasitelkiant tokias priemones kaip didelio masto valstybės intervencijos į rinkas, intelektinės nuosavybės vagystė, kompiuteriniai įsilaužimai ir subsidijų teikimas.

Tačiau Clete Willemsas (Kletas Vilemsas), buvęs D. Trumpo prekybos patarėjas, trečiadienį pareiškė, jog dalinis susitarimas galėtų būti geriausias prezidento sprendimas.

„Nemanau, jog administracija turėtų bijoti dalinio susitarimo“, – pareiškė jis televizijos kanalui CNBC ir pridūrė, jog toks susitarimas galėtų būti vertingas, jeigu jame būtų numatytos kokios nors struktūrinės Kinijos ekonomikos reformos.

„Manau, tai būdas prezidentui realiai atsiriekti savo pyrago gabalą ir jį suvalgyti. Jis gali pasakyti: žiūrėkite, padariau pažangą tam tikrais išties svarbiais klausimais ir tebesu kietesnis negu kas nors yra buvęs.“

Kinija rugsėjį gerokai padidino Jungtinėse Valstijose įsigytą sojų kiekį ir tai galėtų kiek nuraminti JAV ūkininkus, kuriems prekybos karas sudavė skaudų smūgį.

Tuo tarpu pastarosiomis savaitėmis dar padaugėjo ženklų, jog pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, ir tai padidino spaudimą Vašingtonui ir Pekinui siekti susitarimo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šią savaitę pareiškė, jog pasaulio ekonomika dėl bendro prekybos ginčų poveikio iki 2020 metų gali prarasti maždaug 700 mlrd. JAV dolerių, arba apytikriai 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2019 metais ekonomikos augimas sulėtės šalyse, kurioms kartu tenka 90 proc. pasaulio BVP.

Trečiadienį paskelbtas Federalinio rezervo sistemos (FRS) rugsėjo mėnesio posėdžio protokolas parodė, kad JAV centrinio banko vadovai mano, jog dėl prekybos karo didėja recesijos Jungtinėse Valstijose tikimybė.

Dėl neapibrėžtumo, kuris atsirado dėl prekybos karo, nusilpo JAV eksportas, ėmė smukti pramonės gamyba ir smarkiai sumažėjo verslo investicijos.

Jeigu šios tendencijos vyraus ir toliau, verslas netrukus gali imtis atleidimų, o tai privers vartotojus riboti išlaidas ir pakirs ūkio plėtrą, rašoma FRS posėdžio protokole.

„Visi mes žinome, jog kitas muitų [didinimo] etapas Jungtinėms Valstijoms pakenks tiek pat kaip ir Kinijai ar gal net labiau“, – naujienų agentūrai AFP trečiadienį pareiškė Azijos visuomenės politikos instituto viceprezidentė Wendy Cutler (Vendė Katler).

„Manau, jog to nepripažins nė viena iš šalių, tačiau abi jos, mano nuomone, jaučia spaudimą rasti būdą išvengti būsimo muitų didinimo“, – pridūrė ji.

„Kol šios derybos dėl prekybos tęsiasi, santykiuose kiekvieną mėnesį atsiranda vis daugiau ir daugiau trinties.“


Šiame straipsnyje: JAVKinijaprekybos derybos

NAUJAUSI KOMENTARAI

ko

ko portretas
gero sis amzinai isiziojes zmogelis prieme kinu pasiulyma nesikist i azijos reikalus ka sis ir padare o tai buvo gudrus siekis mosad kad dar labiau ju priesai arabai konfliktuotu tarpusavy dar dasidejo sionistu parengtas apkaltos planas ir sisneatlaike spaudimo palikes kurdus neziniai taip gali padaryti tik asmuo ivarytas i kampa kas ir matosi o rusam irgi nera ko kistis juk viskas pagal plana tokiu budu armija pabegeliu europa neisvengs gerai jav rusams ir azijai o europa pasilieka ant .ledo/ su visai brexit frankxit ir kt xitais bei musulmonu gvardija.......

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl mūsų verslus reikia išvyti iš Kinijos? Nes mūsų verslai sėdi ant didelių Kinijos pinigų adatos ir todėl verčia mūsų valstybes vykdyti labai blogą mums, bet gerą Kinijai politiką. "Kinijos Liaudies Respublika yra didžiausia, galingiausia ir, be abejonės, žiauriausia totalitarinė valstybė pasaulyje. Ji paneigia visų beveik 1,4 milijardo piliečių pagrindines žmogaus teises. Vykdydama internetinį stebėjimą, veido atpažinimą, dirbtinį intelektą ir propagandinę socialinės žiniasklaidos aukso kasyklą, Kinija sutelkė priemonių rinkinį, leidžiantį nepastebimai, reguliariai represuoti Kinijos piliečius ir formuoti politinę nuomonę, manipuliuojant jų jausmais ir nuoskaudomis dėl bet kokių ginčų. Kinų stiliaus techniniu požiūriu pritaikytas stebėjimo autoritarizmas gali tapti šablonu, kuriuo remiantis, veikia visas pasaulis." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių