Krymą kontroliuoja 11 tūkst. prorusiškų pajėgų narių

Ukrainos Krymo regiono naujasis lyderis nurodė, kad prorusiškos pajėgos kontroliuoja visus kelius į šį strategiškai svarbų pusiasalį ir blokuoja visas Ukrainos karines bazes, kurių įgulos dar nepasidavė.

Krymo autonominės respublikos vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas sakė, šiuo metus pusiasalį visiškai kontroliuoja milicijos ir saugumo pajėgos, prie kurių prisidėjo 11 tūkst. „savigynos kovotojų“.

Manoma, kad visi arba dauguma jų yra Rusijos kariai, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras neigė siuntę pajėgas į Krymą, išskyrus Rusijos Juodosios jūros laivyno bazių kontingentus Sevastopolyje.

Vakarų šalys palaiko naująją Ukrainos vyriausybę ir reikalauja, kad Rusija atitrauktų savo pajėgas iš Krymo, tačiau po trečiadienį vykusių intensyvių diplomatinių veiksmų reikšmingų rezultatų nebuvo sulaukta.

Kalbėdamas trečiadienio vakarą per Krymo vyriausybės posėdį, S.Aksionovas sakė, kad jo vyriausybė nuolat palaiko ryšį su Rusijos pareigūnais, įskaitant didelę Rusijos delegaciją, dabar atvykusią į Krymą.

Trečiadienį Ukrainos gynybos ministerija informavo, jog Rusijos kariai iš dalies užėmė dvi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketų bazes Kryme, tačiau teigė, kad visos raketos liko ukrainiečių rankose.

Gynybos ministerijos atstovas Volodymyras Bova sakė naujienų agentūrai AFP, kad Rusijos pajėgos įžengė į raketų bazę Fiolento kyšulyje netoli Sevastopolio, tačiau nebuvo paleistas nei vienas šūvis.

Tačiau incidentas antroje raketų bazėje pademonstravo absurdišką padėtį Kryme, kai atsakymai į klausimus „Kas kontroliuoja?“ ir „Nuo kada?“ lieka neaiškūs daugelyje to pusiasalio teritorijų, Maskva stengiantis stiprinti savo pozicijas.

Gynybos ministerijos atstovas sakė, kad prorusiškos pajėgos iš dalies perėmė kontrolę Eupatorijos bazėje, esančioje į šiaurės rytus nuo regiono sostinės Simferopolio.

AFP žurnalistai, apsilankę toje bazėje, išsiaiškino, kad Rusijos pajėgos ją kontroliuoja jau kelias dienas.

Prorusiškų aktyvistų grupės jau buvo atėjusios prie bazės Eupatorijoje derėtis su ukrainiečių kariškių vadais vasario 23 dieną – kitą dieną po to, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius.

„Po derybų mes juos įsileidome“, – sakė toje bazėje dirbantis Ukrainos karininkas Serhijus Aniuškinas.

Nuo to laiko 30-40 Rusijos ginkluotųjų pajėgų narių patruliuoja bazėje tarp kompleksų, įskaitant ginklų ir priešlėktuvinių raketų sandėlius, tačiau jie elgiasi „taikiai“, pridūrė kariškis.

Vis dėlto tai neužkirto kelio didelei grupei, kurią sudarė daugiausiai prorusiškai nusiteikę civiliai, antradienio vakarą mėginti pulti tą bazę. Tuomet jie susidūrė su bazės vartus saugančiais rusų ir ukrainiečių kariais.

Tuo metu bazės vadas ukrainietis netgi ryžosi neįprastam žingsniui – paskambino prorusiškos Krymo vyriausybės atstovui Jurijui Žeribcovui ir paprašė pagalbos.

Rusijos pajėgų įvykdytas faktinis Krymo užėmimas buvo daugiausiai taikus, o nedideli susirėmimai neperaugo į didesnį smurtą.

Tačiau pastaruoju metu ties veiksmai įgijo naują pobūdį: Rusijos pajėgos daugiausiai apsupa arba blokuoja Ukrainos pajėgų bazes, neperimdamos jų kontrolės.

Tuo tarpu Maskva atkakliai neigia, kad Kryme veikia reguliariosios Rusijos pajėgos, tvirtindama, jog uniformuoti ginkluoti asmenys, kurie daugelio buvo įvardyti kaip Rusijos kariai, iš tikrųjų yra „vietos savigynos pajėgos“.

Ginkluotų vyrų pagrasintas JT pasiuntinys vyksta iš Krymo

Jungtinės Tautos trečiadienį pareiškė protestą, kad šios organizacijos pasiuntiniui neramiajame Ukrainos Krymo regione grasino ginkluoti vyrai, bet jo nepagrobė, sakė žurnalistams JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas Janas Eliassonas (Janas Eliasonas).

Pasak jo, Simferopolyje prie karinio jūrų laivyno štabo ginkluoti vyrai pasitiko JT pasiuntinį Robertą Serry (Robertą Serį) ir perspėjo, kad jis „išvyktų iš Krymo“. R.Serry buvo kartu su savo kolega iš JT.

Kai tie vyrai neleido jam grįžti prie savo automobilio, R.Serry užėjo į kavinę, kad telefonu perspėtų JT misiją apie incidentą. Tada jis pėsčiomis nuėjo į viešbutį.

Britų naujienų tinklo ITN žurnalistas, matęs incidentą, per „Twitter“ pranešė, kad R.Serry išvažiavo į oro uostą.

J.Eliassonas su žurnalistais kalbėjosi vaizdo ryšio priemone iš Kijevo, kur JT atstovai dalyvauja tarptautinėse tarpininkavimo tarp Rusijos ir naujosios Ukrainos vyriausybės.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su R.Serry palydovu Simferopolyje, paaiškėjo, kad JT pasiuntinys nutarė nutraukti savo misiją ir po incidento su ginkluotais vyrais išvyko į oro uostą.

Ginkluoti asmenys sulaikė JT vadovo specialųjį įgaliotinį

Krymo regione trečiadienį ginkluoti asmenys pagrobė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono specialųjį įgaliotinį Robertą Serry (Robertą Serį), pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Rusijos pajėgos kontroliuoja Krymo regioną pietų Ukrainoje. R.Serry yra laikomas pagrindiniame šio regiono mieste Simferopolyje, pranešė ministerijos atstovas.

R.Serry pasiųstas į šį Juodosios jūros pusiasalį, kurio kontrolę faktiškai perėmė Rusija, „kritiškai įvertinti situacijos“, sakė anksčiau žurnalistams Kijeve JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas Janas Eliassonas (Janas Eliasonas).

Rusijos gynybos ministras: kaltinimai, kad Rusija įvedė savo kariuomenę į Krymą, yra „nesąmonė“

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį pareiškė, kad Kryme darytos nuotraukos, kuriose užfiksuoti kariuomenės automobiliai su rusiškais registracijos numeriais ir vaizdo įrašas, kuriame ginkluotas vyras tvirtina esąs rusas, yra „provokacija“ ir „nesąmonė“.

S.Šoigu atsakinėjo į klausimus dėl Kryme darytų nuotraukų, kuriose matyti rusų kariuomenės naudojami visureigiai su rusiškais registracijos numeriais, taip pat dėl vaizdo įrašo, kuriame šalia Ukrainos karinės bazės Rusijos pasienyje patruliuojantis ginkluotas vyras sako: „Mes esame Rusijos piliečiai“.

„Žinoma, kad tai yra provokacija“, – apie nuotraukas pareiškė S.Šoigu, kurį cituoja naujienų agentūra „ITAR-TASS“.

Paklaustas apie vaizdo įrašus, kuriuose ginkluoti kariai prisistato esą rusai, S.Šoigu atkirto trumpai: „Ne, žinoma ne, visiška nesąmonė“.

Į pateiktą klausimą, iš kur vietos savigynos grupuotėmis Rusijos vadinamos pajėgos galėjo gauti automobilių „Lince“ ir „Tigr“, kuriuos naudoja Rusijos kariuomenė, S.Šoigu atsakė: „Neturiu supratimo!“

Ukrainos žinių portalas UkrStream.tv antradienį tinkle YouTube paskelbė vaizdo įrašą, kuriame maskuojamąją uniformą vilkintis vyriškis su šalmu kalba rusiškai: „Mes esame Rusijos piliečiai... Mes vykdome saugumo operaciją, kad nebūtų teroristų atakų“.

Tas patas vaizdo įrašas buvo paskelbtas trečiadienį naujienų agentūros „Interfax“ tinklalapyje.

Rusijoje leidžiamas opozicijos žurnalas „The New Times“ antradienį savo tinklalapyje įdėjo nuotrauką, kurioje matyti visureigis „Tigr“ su rusiškais registracijos numeriais; šią nuotrauką padarė Ukrainos naujienų agentūros fotografas.

Kitame rusiškame tinklalapyje, gazeta.ru, antradienį pateiktas reportažas, kad „Simferopolio prieigose Čistenkoje kaime yra 30 šarvuočių „Lince““.

Tinkle YouTube yra ir daugiau vaizdo įrašų, kuriose užfiksuoti Krymo keliais važiuojantys šarvuočiai su rusiškais registracijos numeriais. 

Britanija ragina Rusijos ir Ukrainos ministrus susitikti Paryžiuje

Didžioji Britanija trečiadienį paragino Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą susitikti su savo Ukrainos kolega Paryžiuje ir pradėti derybas Krymo krizei taikiai sureguliuoti.

„Šiandienos tikslas yra atvesti rusus iki diplomatinio proceso..., bent jau iki jo pradžios“, – kalbėjo britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu) ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Deščycia.

Paryžiuje S.Lavrovas turėtų dalyvauti anksčiau planuotame susitikime dėl Libano, tačiau kol kas nežinoma, ar jis sutiks sėsti prie derybų stalo su A.Deščysia.

Rusija nepripažįsta naujosios Ukrainos vyriausybės, suformuotos po tris mėnesius trukusių beveik 100 žmonių gyvybių pareikalavusių protestų, po kurių iš šalies pasprukęs buvęs Maskvos palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas.

Rusijos atstovas nedalyvavo trečiadienį 1994 metų Budapešto memorandumą pasirašiusių šalių susitikime. Ši tarptautinė sutartis užtikrino Ukrainos saugumą, nors ir nesuteikė jokių garantijų, Kijevui grąžinus branduolinius ginklus, kurie šalyje liko po Sovietų Sąjungos griūties.

A.Deščysia susitikime sakė, kad yra pasiruošęs susitikti su S.Lavrovu bet kuriame forume, kuris Rusijai bus tinkamas.

„Tai yra labai lemtingas ir svarbus momentas, mes taip pat labai laukiame konsultacijų su Rusija, dvišalių ir daugiašalių“, – sakė jis.

Ekspertai: Kryme veikia Rusijos "specnazas"

Kariai, kurie neiššovę nei šūvio perėmė kontrolę Kryme, tikriausiai priklauso Rusijos specialiosioms ir oro desantininkų pajėgoms, sako Londone dirbantys karybos ekspertai.

Karališkojo junginių tarnybų instituto (RUSI) Rusijos reikalų specialistas Igoris Sutiaginas sakė, kad Kryme pasklidę kariai, dėvintys uniformas be atpažinimo ženklų, naudoja įrangą, būdingą tik Rusijos elitinių specialiųjų pajėgų (specnazo) divizijoms.

„Daliniai, kurie savaitgalį užblokavo pakrančių sargybos objektus, yra specnazas“, – I.Sutiaginas pirmadienį sakė naujienų agentūrai AFP.

„Jie yra atpažįstami, nes turi specializuotos įrangos. Tai gali būti 3-oji specnazo brigada iš Toljačio“ – Rusijos miesto Samaros srityje, pridūrė ekspertas.

Tie kovotojai yra „žvalgybos giliame priešo užnugaryje ir diversijų ekspertai“, kuriuos palaiko „bent dvi jūrų pėstininkų brigados ir Juodosios ir Baltijos jūros laivynų“, aiškino I.Sutiaginas.

Žurnalo „Jane's Intelligence Review“ analitikas Matthew Clements pritarė nuomonei, kad tame pietiniame Ukrainos pusiasalyje veikia Rusijos specialiosios pajėgos.

„Rusijos pajėgos Kryme dėjo pastangas, kad sumažintų tikimybę būti atpažintoms, – sakė jis. – Tačiau žinome, kad į Krymą tikrai pasiųsta specialiųjų ir oro desanto pajėgų.“

Vienas buvęs aukšto rango Europos saugumo pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė esantis „200 proc.“ įsitikinęs, kad ši operacija turi visus speznazo veiksmų požymius. Pasak jo, tie kovotojai puikiai sugeba sukelti „sumaištį ir chaosą, vykdant psichologinį puolimą“.

Rusijos vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU) pavaldžiuose specnazo daliniuose pagrindinė taisyklė – tylėti, o jų veiksmus gaubia slaptumo skraistė – panašiai kaip Didžiosios Britanijos specialiųjų pajėgų SAS.

Specnazo komandosai yra diversijų, nužudymų ir strategiškai svarbių taikinių užėmimo specialistai. Jie neretai siunčiami žvalgybai į priešo užnugarį – uniformuoti arba persirengę civiliais, dažnai itin pavojingomis sąlygomis.

Jie atliko pagrindinį vaidmenį, šturmuojant čečėnų sukilėlių 2002 metais užgrobtą Dubrovkos teatrą Maskvoje, taip pat kovotojų 2004 metais užgrobtą Beslano mokyklą Šiaurės Osetijoje.

Abi operacijos pareikalavo daug civilių žmonių gyvybių.

ES įšaldys 18 ukrainiečių turtą

Europos Sąjunga (ES) turi įšaldyti 18 ukrainiečių, susijusių su praėjusio mėnesio smurtu prieš protestuotojus Ukrainoje, turtą, esantį 28 narių Bendrijoje, trečiadienį sakė diplomatiniai šaltiniai.

Sankcijos įsigalios ketvirtadienį, kai oficialiame ES laikraštyje „Official Journal of the European Union“ bus paskelbtos tų 18 asmenų pavardės, sakė šaltinis, kuris nesutiko skelbti savo pavardės.

„Dabar negaliu atskleisti jų vardų, kad jie nesiimtų veiksmų savo turtui atsiimti“, – sakė šaltinis.

Šios sankcijos įvedamos po ES užsienio reikalų ministrų sprendimo, priimto per vasario mėnesį surengtas skubias derybas dėl baudžiamųjų priemonių ukrainiečiams, kurių „rankos suteptos krauju“.

„ES nusprendė skubiai įvesti tikslines sankcijas, tarp jų – turto įšaldymą ir vizų draudimą tiems, kurie yra atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, smurtą ir pernelyg didelės jėgos naudojimą“, – tada sakė ministrai.

Ukrainiečių, kuriems bus taikomos sankcijos, sąraše gali būti nušalintasis prezidentas Viktoras Janukovyčius, sakė vienas šaltinis.

Šveicarijos valdžia jau yra nurodžiusi įšaldyti 20 ukrainiečių turtą; sąraše yra ir V.Janukovyčiaus, ir jo sūnus milijonierius Oleksandras.

Prokuratūra Ženevoje ėmėsi tirti pinigų plovimo bylą. Policija kratė O. Janukovyčiui priklausančių bendrovių biurus, paėmė dokumentų.

„Šis tyrimas leis mums nustatyti, kaip šios firmos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su Oleksandru Janukovyčiumi, daro pinigus Ukrainoje, Olandijoje ar Šveicarijoje“, – sakė vyriausiasis prokuroras Yves Bertossa (Ivas Bertosa).

Lichtenšteine taip pat įšaldytos tų pačių pareigūnų sąskaitos bankuose, o Austrija paskelbė, kad imtasis priemonių prieš 18 Ukrainos pareigūnų, kurie įtariami žmogaus teisių pažeidimu ir korupcija.

Europos Komisija pažadėjo skirti 11 mlrd. eurų pagalbos paketą

Briuselis, kovo 5 d. (AFP-BNS). Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Chosė Manuelis Barozu) trečiadienį paskelbė, kad Ukrainai planuojama skirti didelį pagalbos paketą – „bent 11 mlrd. eurų (38 mlrd. litų) per ateinančius porą metų“.

„Tai paketas, turintis padėti įsipareigojusiai, inkliuzyviai ir į reformas orientuotai Ukrainos vyriausybei“, – sakė J.P.Barroso.

Rusija žada užkirsti kelią kraujo praliejimui Ukrainoje

Rusija trečiadienį pažadėjo užkirsti kelią kraujo praliejimui Ukrainoje, įskaitant atakas prieš Rusijos piliečius.

„Mes neleisime kraujo liejimo. Neleisime kėsintis į Ukrainos gyventojų, taip pat Ukrainoje gyvenančių Rusijos piliečių gyvybes ir gerovę“, – Madride viešintis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė per spaudos konferenciją Madride.

S.Lavrovas perspėjo Vakarų šalis nepalaikyti žmonių, atėjusių į valdžią Ukrainoje „nekonstituciniu būdu“.

„Jeigu taip nuolaidžiaujame žmonėms, kurie dabar mėgina vadovauti mūsų didelei gerai istorinei kaimynei, visi turime suprasti, kad blogas pavyzdys labai užkrečiamas, ir būtina visuomet elgtis nuosekliai, be kokių nors dvigubų standartų“, – Rusijos diplomatijos vadovas sakė po derybų su Ispanijos užsienio reikalų ministru Jose Manueliu Garcia-Margallo.

S.Lavrovas pareiškė, kad dabartinė įtempta padėtis Ukrainoje susiklostė, nes „tarptautinė bendruomenė nesugebėjo laiku draugiškai reaguoti į antivyriausybinius protestus, kurie vyko ginkluotiems asmenims šiurkščiai pažeidžiant Ukrainos įstatymus – priešingai, tie protestai buvo palaikomi ir skatinami“.

„Karščiausia fazė toje krizėje ... prasidėjo, kai iš esmės įvyko ginkluotas valdžios užgrobimas, pažeidžiant Ukrainos konstituciją, o teisėtai išrinktas prezidentas buvo nušalintas metodu, kuris nenumatomas nei Ukrainos konstitucijos, nei įstatymų“, – aiškino jis.

„Valstybės teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė visada turi būti gerbiama. Be abejo, reikia laikytis tarptautinių įstatymų – pagal Jungtinių Tautų Chartiją, taip pat Helsinkio sutartį ir 1997 m. sutartį tarp Rusijos ir Ukrainos“, – pažymėjo S.Lavrovas.

Pasak jo, pagal Ukrainos konstituciją šalies teritorija yra nedaloma, o Krymas yra jos dalis.

Tuo tarpu Ispanijos diplomatijos vadovas perspėjo, kad „dialogo logikos negalima keisti konfrontacijos logika“.

Rusijos diplomatijos vadovas: Maskva „nekontroliuoja“ prorusiškų pajėgų Ukrainoje

Rusija nekontroliuoja prorusiškų pajėgų, veikiančių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė S.Lavrovas.

Madride vykusioje spaudos konferencijoje paklaustas, ar derėtųsi dėl Krymą užėmusių prorusiškų pajėgų grįžimo į nuolatines Rusijos bazes, S.Lavrovas pareiškė: „Jeigu jos yra Krymo gyventojų sukurtos savigynos pajėgos, mes jų nekontroliuojame.“

„Jos negauna mūsų įsakymų“, - pridūrė jis.

Ukraina stiprina branduolinį saugumą

Ukraina, reaguodama į Rusijos grasinimus, stiprina saugumo priemones savo atominėse elektrinėse, sakoma Ukrainos ambasadoriaus laiške Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros institucijai. Laiško tekstą trečiadienį matė AFP.

„Neteisėti Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmai Ukrainos teritorijoje ir grasinimai jėga prilygsta rimtam pavojui Ukrainos saugumui su potencialiomis pasekmėmis jos atominės energetikos infrastruktūrai“, - rašė Ihoris Prokopčukas.

„Tokiomis aplinkybėmis kompetentingi Ukrainos pareigūnai deda visas pastangas, kad užtikrintų fizinį saugumą, įskaitant sustiprintą fizinę 15 veikiančių reaktorių keturiose elektrinėse ... apsaugą“, - sakoma I.Prokopčuko laiške Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovui Yukiyai Amano.

Tačiau I.Prokopčukas pridūrė, kad „Rusijos Federacijos karinės jėgos naudojimo“ prieš Ukrainą „pasekmės bus neprognozuojamos“.

„Gausios Ukrainos vyriausybės pastangos užmegzti dvišalius kontaktus su kolegomis Rusijoje kol kas yra be atsako“, - sakė jis.

Ambasadorius paragino Y.Amano „skubiai iškelti branduolinio saugumo klausimą (kalbantis) su Rusijos Federacijos valdžia“.

Rusijos pajėgos užėmė antrą Ukrainos oro erdvės gynybos raketų bazę

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos trečiadienį užėmė dalį antrosios oro erdvės gynybos raketų bazės Kryme, tačiau tvirtino, kad raketų saugykla tebėra kontroliuojama Ukrainos.

Fiolento kyšulyje netoli Sevastopolio miesto esančioje bazėje Rusijos kariai kontroliuoja dalį jos teritorijos, tačiau raketų saugykla tebėra Ukrainos karių rankose, sakė gynybos ministerijos atstovas Kryme Volodymyras Bova.

Promaskvietiškos pajėgos taip pat iš dalies kontroliuoja kitą bazę prie Eupatorijos miesto, kurioje raketų nėra.

Ukrainos kariai tebekontroliuoja ten esančią vadavietę ir valdymo centrą, sakė kitas Gynybos ministerijos atstovas Kijeve Oleksijus Mazepa.

Panašu, kad tie užėmimai buvo įvykdyti nenaudojant smurto, sakė pareigūnai.

Apie 20 Rusijos karių, palaikomų šimtų prorusiškų „savigynos būrių“ narių, jau mėgino užimti bazę Eupatorijoje antradienio vakarą. Tuomet įvyko grumtynės su Ukrainos kariais, tačiau nebuvo šaudoma.

Krymas, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, buvo faktiškai užimtas prorusiškų pajėgų, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius ir suformuota nauja proeuropietiška vyriausybė.

Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau neigia, kad Kryme veikia Rusijos kariai, tvirtindamas, kad ginkluoti asmenys, kurie ne kartą buvo įvardyti kaip Rusijos kariai, iš tiesų yra „vietos savigynos pajėgos“.

Per susirėmimus Kijevo centre žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 99

Nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki šių metų kovo 5 d. Ukrainoje žuvo ar mirė 99 susirėmimų Kijevo centre dalyviai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Be to, ministerijos spaudos tarnyba nurodo, kad nuo vasario 18 dienos 10 val. 20 min. iš suintensyvėjusių susirėmimų Kijevo centre vietų į medikus pagalbos kreipėsi 1039 nukentėję žmonės, kurių 676 buvo paguldyti į ligonines.

Kovo 5 d. rytą Kijevo ligoninėse dar buvo gydoma 210 žmonių. Kovo 4 d. buvo pranešta apie 98 Kijevo centre žuvusius žmones.

ESBO misija

15-a Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) narių sutarė dalyvauti stebėjimo misijoje Ukrainoje, naujienų agentūrai AFP trečiadienį pranešė diplomatinis šaltinis.
„Penkiolika valstybių, tarp jų - Jungtinės Valstijos ir kitos šalys iš Europos bei Centrinės Azijos, dalyvaus šioje misijoje“, – sakė diplomatas.

Jis nepateikė detalių dėl to, kiek žmonių dalyvaus misijoje, kada ji prasidės ar kur šioje buvusioje sovietinėje respublikoje bus dislokuota.

ESBO nurodė, kad Ukraina pateikė prašymą misijai pradėti darbą kovo 5-12 dienomis.

Kariniai stebėtojai yra neginkluoti, jiems pavedama nustatyti faktus kariniais klausimais. Jie pateikia ataskaitas dalyvaujančioms ESBO valstybėms.

Pagal ESBO taisykles, kiekviena valstybė narė gali siųsti du karinius stebėtojus – tai reiškia, kad misiją gali sudaryti iki 30 žmonių.

Vašingtonas ragino surengti visapusišką ESBO stebėjimo misiją, kad būtų sušvelninta krizė. Bet Organizacijos narėms šią savaitę nepavyko susitarti susidūrus su Rusijos prieštaravimais.

Rusijos pasiuntinys ESBO Andrejus Kelinas pirmadienį žurnalistams sakė, kad ankstesnės misijos nuo Serbijos atsiskyrusiame Kosove ir nuo Gruzijos atsiskyrusioje Pietų Osetijoje „pablogino padėtį“.

Vašingtono aukščiausio rango pasiuntinė Europoje Victoria Nuland (Viktorija Njuland) pirmadienį sakė, kad stebėjimo misija sudarytų sąlygas Rusijai Kryme „atitraukti savo pajėgas atgal į bazes ir pakeisti jas nepriklausomais stebėtojais“.

Rusijos „agresija“ smogė Ukrainos ekonomikai

Rusijos pajėgų naudojimas Kryme sukėlė „itin neigiamą“ poveikį Ukrainos ekonomikai, trečiadienį pareiškė premjeras Arsenijus Jaceniukas.

Prasidėjus vyriausybės posėdžiui, jis taip pat sakė, jog padėtis Ukrainoje išlieka sudėtinga, o Rusijos pajėgos toliau kontroliuoja Krymo pusiasalį.

„Rusijos agresija Ukrainos teritorijoje sukelia politinių ir ekonominių pasekmių, – A.Jaceniukas sakė per posėdį, kurį transliavo televizija. – Rusijos kariuomenės buvimas Ukrainos teritorijoje itin neigiamai veikia Ukrainos ekonomiką.“

Jis nepateikė daugiau detalių, tačiau naujoji Ukrainos vyriausybė dalyvauja derybose su Tarptautiniu valiutos fondu, prašydama finansinės pagalbos, kad išvengtų bankroto

Derėsis dėl Ukrainos

JAV ir Rusija trečiadienį surengs derybas, stengiantis sumažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų dėl krizės Ukrainoje, kai Vakarų šalys stiprina pastangas įtikinti Maskvą atitraukti savo pajėgas atgal į jų bazes Kryme ir pašalinti karo grėsmę.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmąkart tiesiogiai susitiks nuo tos krizės paaštrėjimo – po konferencijos Paryžiuje, kurioje dalyvaus visos penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės.

NATO ir Rusija tuo pačiu metu surengs derybas Briuselyje, didėjant susirūpinimui, kad priešprieša tarp Rusijos ir Ukrainos karių Kryme gali išprovokuoti smurtą ir kad Maskva taip pat gali pasiųsti pajėgas į rytų Ukrainą, kur gyvena daug rusakalbių.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas sakė, kad Europos Sąjungos lyderiai per ketvirtadienį vyksiantį susitikimą Briuselyje gali apsispręsti dėl sankcijų Rusijai, jeigu iki to laiko padėtis Ukrainoje nebus „deeskaluota“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį teisino savo šalies veiksmus Kryme – strategiškai svarbiame Juodosios jūros pusiasalyje, kuris priklauso Ukrainai, tačiau anksčiau buvo Rusijos teritorija. Jis sakė, kad panaudotų jėgą tik kraštutiniu atveju.

Tai sumažino nerimą rinkose dėl galinčio kilti karo buvusioje sovietinėje respublikoje. Tačiau Rusijos pajėgos toliau kontroliuoja Krymą, o V.Putinas nerodė jokių ženklų, kad ketina grąžinti savo karius į tame regione veikiančią Rusijos Juodosios jūros laivyno bazę.

„Jis labiausiai trokšta naujos imperijos – panašios į SSRS, bet vadinamos Rusija“, – provakarietiškų pažiūrų buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka sakė Prancūzijos radijui „Europe 1“.

Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama pripažino, kad Rusija turi teisėtų interesų Ukrainoje, bet tai esą nesuteikia V.Putinui teisės surengti karinę intervenciją.

„Prezidentas Putinas, regis, turi kitokią teisininkų komandą, teikiančią kitokias interpretacijas, – pareiškė B.Obama. – Tačiau nemanau, kad tai ką nors apgauna.“

Vienas aukštas JAV administracijos pareigūnas sakė, jog B.Obama antradienį kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir aptarė su ja, kaip galėtų būti sprendžiama ši krizė. Rusų kalbą mokanti vokiečių lyderė palaiko gerus santykius su vokiečių kalbą mokančius V.Putinu, o Berlynas yra didžiausias Rusijos ekonominis partneris.

Pareigūnas pridūrė, kad praeitą šeštadienį B.Obama, kalbėdamasis telefonu su V.Putinu, diskutavo dėl „išvažiavimo“ iš tos krizė. JAV lyderis siūlė Kremliaus vadovui pasiųsti savo pajėgas atgal į jų bazes ir leisti tarptautiniams stebėtojams užtikrinti, kad Krymo rusakalbių teisės būtų užtikrinamos.

JAV prezidentas sakė nevyksiantis į Rusijos mieste Sočyje rengiamą Didžiojo aštuoneto (G-8), jeigu įtampa Ukrainos krizėje nebus sumažinta, nurodė amerikietis pareigūnas.

Per savo pirmąją spaudos konferenciją nuo krizės Kryme pradžios V.Putinas antradienį sakė, kad Rusija pasilieka teisę naudoti visas priemones, kad apgintų savo tėvynainius, kurie gyvena „apimti baimės“ Ukrainoje, tačiau tikino, kad naudoti jėgą kol kas nėra būtina.

Dėl šių V.Putino komentarų, taip pat žinios, jog buvo baigtos Rusijos kariuomenės pratybos netoli Ukrainos vakarinių sienų, vėl pabrangino Rusijos obligacijas ir rinkų indeksus visame pasaulyje po paniško išpardavimo pirmadienį.