JAV tarpžemyninė balistinė raketa „Minuteman 3“ be kovinio užtaiso ketvirtadienį riaumodama išlėkė iš savo požeminės šachtos Kalifornijos pakrantėje, palikdama dūmų taką, panašų į brūkštelėjimą milžinišku pieštuku per dangų – siųsdama žinią apie Amerikos karinę galią, kai tvyro susirūpinimas dėl Šiaurės Korėjos pastangų pasigaminti branduolinių ginklų, galinčių pasiekti Jungtinių Valstijų teritoriją.

Raketa, kurios galvutėje vietoje branduolinio užtaiso buvo sumontuoti stebėsenos prietaisai, buvo paleista 11 val. 1 min. vietos (penktadienį 9 val. 1 min. Lietuvos) laiku, nuskriejo link karinio poligono Ramiajame vandenyne prie Kvadžaleino atolo Maršalo salose, už maždaug 4 tūkst. km į pietvakarius nuo Honolulu.

Maždaug po 30 minučių raketos viršutinė pakopa, kurioje nešamas naudingasis krovinys, pasiekė numatytą taikinį, 575-osios bandomųjų skrydžių eskadrilės vadas pulkininkas Craigas Ramsey (Kreigas Ramzis) informavo grupę stebėtojų, tarp jų gynybos sekretoriaus pavaduotoją Robertą Worką (Robertą Verką) ir admirolą Cecilį Haney (Sesilį Heinį) – JAV Strateginių pajėgų štabo viršininką.

Šis bandymas, pavadintas „Glory Trip 218“ buvo jau antrasis nuo praeito šeštadienio ir tęsiantis bandymų seriją, kuria siekiama patikrinti Šaltojo karo laikų strateginių balistinių raketų ir visų jų komponentų patikimumą. Raketos „Minuteman 3“, priimtos į ginkluotę 1970 metais, buvo planuotos naudoti tik 10 metų, bet jų tarnybos laikas užsitęsė daug ilgiau. Jos tokios senos, kad kai kurios itin svarbios atsarginės detalės dabar jau nebegaminamos.

JAV karinės oro pajėgos turi 450 raketų „Minuteman“ – po 150 kiekviename iš trijų raketų laukų Vajominge, Montanoje ir Šiaurės Dakotoje. Keliskart per metus viena raketa iškeliama iš savo šachtos ir išvežama į Vandenbergą be savo branduolinės kovinės galvutės, kur atliekamas bandomasis paleidimas.

Atgrasomasis poveikis

„Minuteman“ bandymais siekiama ne vien patikrinti šių ginklų techninę būklę, bet ir sustiprinti JAV branduolinio arsenalo atgrasomąjį poveikį. Amerikos kariškiai įsitikinę, kad tuo atveju, jeigu potencialūs agresoriai bus įsitikinę, kad JAV branduolinės raketos ir bombos yra nuolat laikomos parengtos, karo, nei viena šalies priešininkė nedrįs išprovokuoti branduolinio konflikto.

Šios žinios įtikimumą gali sumažinti bet kokie branduolinių pajėgų silpnumo arba nestabilumo ženklai. 2013–2014 metais naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP) buvo paskelbusi pranešimų apie problemas dėl karių kovinės dvasios, vadovavimo ir įrangos daliniuose, atsakinguose už „Minuteman“ arsenalą. Sausį Karinės oro pajėgos pripažino, kad 2014-ųjų gegužę dėl techninio personalo klaidų buvo apgadinta viena branduoliniu užtaisu apginkluota raketa.

Prieš ketvirtadienį įvykdytą bandymą R.Workas sakė matantis gerą pažangą šalinant problemas branduolinių raketų daliniuose. Jis taip pat tvirtino, kad bandomieji paleidimai iš Vandenbergo bazės yra kritiškai svarbūs.

„Tai signalas visiems, turintiems branduolinių ginklų, kad esame pasiruošę panaudoti branduolinius ginklus ginti mūsų šaliai, jeigu to prireiktų“, – sakė Pentagono vadovo pavaduotojas.

„Turime tai daryti, kad pademonstruotume, jog šios raketos, nors ir senos, gali išlikti veiksmingiausiomis arba vienomis veiksmingiausių raketų pasaulyje“, – vėliau pridūrė jis.

KOP pareigūnai sakė, kad raketų bandymai stiprina kovinę dvasią, suteikdami paleidimo komandoms ir kitiems kariams atsitraukti nuo įprastų pareigų ir dalyvauti tikroje paleidimo procedūroje. Visą kitą tarnybos laiką jie apskritas paras praleidžia požeminėse raketinių pajėgų vadavietėse, vildamiesi, kad įsakymas panaudoti tuos ginklus niekada nebus gautas.

Virdžinijos mieste Arlingtone įsikūrusio Leksingtono instituto gynybos analitikė Constance Baroudos (Konstans Barudos) sakė, kad „Minuteman“ bandomieji paleidimai pasižymi dideliu atgrasomuoju poveikiu.

„Iš esmės atgrasymas neveikia, jeigu grėsmė nelaikoma įtikinama, – sakė ji. – Taigi, kaskart, kai išbandome ICBM (tarpžemynines balistines raketas), demonstruojame ne vien tai, kad tie ginklai veikia, bet ir kad jie yra parengti būti paleisti. Kai atliekami tokie bandymai, rusai, kinai ir kiti tarptautiniai veikėjai stebi; (tie bandymai) siunčia žinią potencialiam agresoriui, kad jie nesiimtų nieko, dėl ko tektų gailėtis.“

JAV ir Rusija turi didžiausius branduolinius arsenalus, o abi šalys reguliariai atlieka tarpžemyninių raketų bandymus. Rusijoje tokie bandymai paprastai atliekami dažniau – iš dalies dėl fakto, kad Maskva kuria naujas raketas, o „Minuteman 3“ yra vienintelė JAV turima ICBM. JAV karinės oro pajėgos planuoja sukurti naujos kartos balistinę raketą, bet ji veikiausiai būtų priimta į ginkluotę ne anksčiau negu 2030 metais.

Pavelas Podvigas, nepriklausomas Rusijos branduolinių pajėgų analitikas, vadovaujantis tinklaraščiui RussianForces.org, sakė duodamas interviu, kad Maskva mažiau negu Vašingtonas akcentuoja raketų bandymų siunčiamą atgrasomąją žinią.

„Jie (rusai) nori įsitikinti, kad raketos tebeveikia, – sakė jis. – Bet ta žinia yra tiek pat skirta jiems patiems, kiek ir aplinkiniam pasauliui.“

Kita vertus, Šiaurės Korėja siekia didžiausio politinio poveikio, leisdama savo raketas arba sprogdindama branduolinius užtaisus, iš kurių vėliausias buvo detonuotas sausio 6 dieną. Galimybė, kad Šiaurės Korėja įstengs pasigaminti pakankamai mažą branduolinę kovinę galvutę, kad ją galėtų nešti tarpžemyninė balistinė raketa, yra viena iš nerimą keliančių priežasčių, kurią Amerikos pareigūnai pateikia kaip pateisinimą investuoti dešimtis milijardų dolerių į naujas JAV ICBM ir kitų tipų branduolinius ginklus.